Tačiau ne viskas yra taip paprasta – kai kurie gyventojai net ir norėdami negali įsirengti oro kondicionierių, nes tam nepritaria daugiabučiuose gyvenantys kaimynai, o kitiems toks prietaisas yra tiesiog per brangus.
Tad ką reikia žinoti norintiems įsirengti oro kondicionierius butuose ir nuosavuose namuose? Kokio tipo prietaisus dažniausiai renkasi lietuviai? Kiek tai kainuoja? Ir kas gali gauti valstybės suteikiamą paramą?
VTPSI: tokiems statybos darbams privaloma gauti sutikimą
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė teigia, kad oro kondicionieriaus išorinio bloko tvirtinimas ant pastato fasado, šlaitinio ar plokščiojo stogo, kai jis iškyla daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, laikytinas pastato išvaizdos keitimu.
„Jei daugiabutis gyvenamasis namas yra mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, ir įrengiant kondicionieriaus išorinį bloką keičiama daugiabučio gyvenamojo pastato išvaizda, tokiems statybos darbams privaloma parengti paprastojo remonto aprašą arba projektą ir iš savivaldybės administracijos gauti statybą leidžiantį dokumentą“, – komentuoja R. Kėkštienė.
Anot jos, jei įrengiant oro kondicionieriaus išorinį bloką nėra keičiama daugiabučio gyvenamojo pastato išvaizda arba jis nepatenka į nurodytas teritorijas, tai statybą leidžiančio dokumento nereikia, o projektas rengiamas tik pageidaujant statytojui.
„Atkreipiame dėmesį, kai statybos darbai susiję su daugiabučio gyvenamojo pastato bendrojo naudojimo objektais, pavyzdžiui, stogu, išorinėmis sienomis, išorinės (fasado) konstrukcijomis, nepriklausomai nuo to, ar statybos darbams privalomas statybą leidžiantis dokumentas, tokiems statybos darbams privaloma gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą įformintą protokolu“, – pabrėžia VTPSI atstovė.
NT brokeris: būtų sunku parduoti naują butą, kuriame nėra oro kondicionieriaus
Nekilnojamojo turto brokeris Gytis Breitmozeras teigia, kad dažniau apie oro kondicionierius klausia gyventojai, kurie domisi viršutinių aukštų, senos statybos, pietvakarių/pietinėje pusėje esančiais butais.
„Žinoma, jei bute yra įrengtas oro kondicionierius, tai yra privalumas. Naujos statybos butuose tokia galimybė dažniausiai yra sudaryta statytojo. Kai kuriuose vidutinės klasės namuose kondicionieriai jau yra įrengti, kitur yra galimybė įsirengti šaldantį rekuperatorių, taip pat ant langų yra lauko žaliuzės“, – komentuoja G. Breitmozeras.
Anot jo, apie prestižinį būstą nėra net kalbos – retas toks objektas neturi oro kondicionieriaus.
„Tai būtų labai didelis minusas, jeigu butas – pietinėje pusėje, jame dideli vitrininiai langai, o nėra nei žaliuzių, nei oro kondicionieriaus. Mano nuomone, būtų tikrai sunku parduoti tokį butą“, – svarsto NT brokeris.
Pasak jo, šiuo atveju daugiau pasirinkimų yra naujos statybos namuose, o senos statybos namuose dažnai susiduriama su nepatogumais.
„Oro kondicionieriaus nebuvimas labiausiai neigiamai vertinamas senos statybos name, viršutinių aukštų butuose, kur vasaros metu iš tiesų jautiesi taip, lyg sėdėtum pirtyje“, – teigia G. Breitmozeras.
Kitas nekilnojamojo turto brokeris Eimantas Raudonius pastebi, kad tie, kurie ieško būsto vasarą, teikia pirmenybę būstui su jau sumontuotu oro kondicionieriumi, tačiau nėra linkę už tai permokėti.
„Pavyzdžiui, jei yra du analogiški butai už tą pačią kainą, tik vienas su oro kondicionieriumi, kitas – be, rinksis pirmąjį variantą. Tačiau jei butas be kondicionieriaus kainuos 5 tūkst. eurų pigiau, didelė tikimybė, kad rinksis pigesnį variantą“, – teigia E. Raudonius.
Anot jo, dėl galimybės įsirengti oro kondicionierių paprastai nesiteiraujama, nebent apžiūros vyksta per didžiuosius karščius ir tame bute yra labai karšta.
„Jei buto savininkas norėjo įsirengti oro kondicionierių, o kaimynai nesutiko, apžiūrų metu ši detalė neminima, nes kaimynų sutikimas yra suasmenintas dalykas. Kaimynai gali neleisti vien dėl to, kad jiems nepatinka buto savininkas kaip žmogus, o naujiems gyventojams gali leisti.
Žinoma jeigu oro kondicionieriaus neleidžia įsirengti KVAD (kultūros vertybių apsaugos departamentas) arba Statybos inspekcija, tai jau kitas reikalas. Jeigu pirkėjas to klausia, dėl to reikia jį informuoti“, – aiškina NT brokeris.
Gamintojai: bendra suma dažniausiai siekia 1000 eurų
Oro kondicionavimo paslaugas teikiančios įmonės „Litmax Trading“ vadovas Vilius Šipulskis teigia, kad atšilus orams visada padaugėja gyventojų, norinčių įsirengti oro kondicionierius.
„Kadangi tai iš dalies yra sezoninė prekė, tokiu metu atsiranda daugiau norinčiųjų. Vis dėlto, lyginant su 2021 ir 2022 metais, gyventojų aktyvumas kol kas nėra toks didelis. Šiuo metu mūsų užimtumas yra 1-1,5 savaitės“, – komentuoja V. Šipulskis.
Anot jo, oro kondicionierių pasirinkimas priklauso nuo gyventojų poreikių ir patalpų dydžio.
„Atėjus šiltiems orams dažniausiai gyventojai renkasi ekonominės klasės, tik šaldymui skirtus oro kondicionierius. Tokio tipo oro kondicionierius apytiksliai kainuoja 500-600 eurų, o jo sumontavimas ir paleidimas – dar 300-400 eurų“, – vardija pašnekovas.
Pasak jo, konkrečiai oro kondicionieriams šiuo metu jokia parama netaikoma, tačiau kartais gyventojai pasinaudoja APVA parama, skirta oras-oras šilumos siurbliams.
„Šie šilumos siurbliai iš dalies yra kondicionieriai, tik su galingesniais kompresoriais ir šildymo tenais. Su tokiu prietaisu galima tiek šildytis, tiek šaldytis. Taip žmonės pasinaudoja parama nusipirkti ne tik efektyvų šildymo šaltinį, tačiau su juo ir šaldosi“, – dėsto V. Šipulskis.
„Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas teigia, kad oro kondicionieriai yra labiau „emocinė prekė“, kurios dažniausiai reikia čia ir dabar, kai jutiminė temperatūra padidėja, o karštis tampa varginantis, net trukdantis ir mažinantis darbingumą.
„2021 m. vasara buvo geriausias to įrodymas, kai tiek elektroninėse, tiek fizinėse parduotuvėse trūko net elementariausių ventiliatorių, ką jau bekalbėti apie efektyvesnius ir funkcionalesnius vėsinimo įrenginius – oro kondicionierius.
Tuo metu buvo įrenginių deficitas ir tai neadekvačiai padidino jų kainas. Tad turėdami ne tokį seną realų pavyzdį, rekomenduotume kondicionierius įsirengti dar iki sezono piko, kai gali susidaryti eilės įrengimui ir jo gali reikėti palaukti kelias savaites ar daugiau“, – komentuoja M. Kavaliauskas.
Jis teigia, kad jau dabar pastebi didėjantį susidomėjimą kondicionavimo įranga ir fiksuoja augančias montavimo darbų apimtis.
„Vis tik, dėl tinkamo darbų planavimo ir išankstinių įrangos užsakymų, šiuo metu eilių dar neturime – bet tik oro temperatūrai kylant iki ekstremalios ribos, visoje rinkoje ima formuotis eilės ir pačių įrenginių deficitas“, – dėsto pašnekovas.
Pasak jo, vėsinimo sistemomis susidomėję gyventojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, kad oras-oras šilumos siurbliai gali ne tik efektyviai vėsinti, bet ir šildyti vėsiuoju metų laiku.
„Teisingai pasirinkus ir kokybiškai įsirengus vieną įrenginį, galima gauti net du funkcionalumus. Tačiau Lietuvoje gyventojai dažniausiai renkasi paprastesnius bazinės komplektacijos oro kondicionavimo įrenginius, atliekančius tik vėsinimo ir dalinę pasišildymo funkciją.
Vis dažniau gyventojai domisi ir išmanesniais įrenginiais, kurių temperatūrinis veikimo diapazonas yra didesnis, o pats įrenginių veikimas – efektyvesnis, su mažesnėmis elektros sąnaudomis. Jie turi nuotolinį valdymą su išmaniąja programėlę, efektyviau skirsto oro srautus patalpose, valo orą“, – vardija M. Kavaliauskas.
Jis teigia, kad efektyviai vėsinančių ir tuo pat metu šildančių įrenginių kaina su montavimo medžiagomis, kokybišku įrengimu ir garantija prasideda maždaug nuo 900 eurų.
„Kondicionieriams Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) parama nėra skiriama, bet šių metų antrąjį pusmetį kvietimą kompensacijoms gauti turėtų paskelbti Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Kol kas finansavimo sąlygos dar nėra žinomos, jos bus patikslintos ir viešinamos LEA internetiniame tinklapyje (https://www.ena.lt/inpa-katilokeita/)“, – komentuoja jis.