Atsirado seniai nematyta investavimo galimybė: 4,5 proc. grąža ir saugiau nei indėlis

Lietuvos obligacijos rinkoje atpigo tiek, kad nusipirkus galima užsifiksuoti beveik 5 procentų metinę grąžą. Valstybei tai, žinoma, skaudu – brangiau kainuoja skolintis. Tačiau norintieji taupyti ar investuoti gauna seniai matytą galimybę ilgam užsitikrinti nemažas palūkanas. Bankų ekonomistai vertina, kad čia rizika labai maža, netgi mažesnė nei indėlio.

Šiuo metu perkant Lietuvos Vyriausybės obligacijas antrinėje rinkoje, priklausomai nuo trukmės, galima užsitikrinti nuo 2 iki beveik 5 proc. palūkanas per metus. Didžiausias pajamingumas šiuo metu būtų maždaug 10 metų trukmės obligacijų – 4,62 proc., jas laikant iki išpirkimo.

Ir ne tik stambūs fondai tuo gali pasinaudoti – gyventojai obligacijų gali įsigyti iš tarpininkų antrinėje rinkoje, pvz., bankų, finansų maklerio įmonių ir pan.

Pvz., 2035 metais Lietuva išpirks obligacijas mokėdama po 1000 eurų, bet dabar tas obligacijas galima nupirkti sumokėjus 770 eurų. Dar prie šių obligacijų kasmet Lietuva sumoka po 2,125 proc. metinių palūkanų. Suminė metinė grąža išpirkimo metu sudarytų 4,5 proc., rodo SEB banko pateikiamos parduodamų skolos vertybinių popierių kainos.

Net ir trumpiausios trukmės Lietuvos Vyriausybės obligacijos, išperkamos kitąmet, siūlo 2 procentų metinę grąžą.

„Susidomėjimas obligacijomis yra išaugęs ir Europoje, ir globaliai, dėl natūralių priežasčių. Obligacijos atpigo, nukrito jų kainos – į meškų rinką pateko ne tik akcijos. Tai beprecedentis, seniai matytas išpardavimas. O kainoms nukritus, palūkanų normoms išaugus, pajamingumai kyla iki tokio lygmens, kad jie tampa vis patrauklesni. Paprastai sakant, obligacijos tampa rimta konkurencija akcijoms“, – pripažįsta SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis analitikas Eduardas Petrulis.

Jis primena, kad dar prieš metus, perkant 10 metų trukmės Lietuvos Vyriausybės obligaciją, pajamingumai buvo artimi 0 procentų. Šiuo metu už 10 m. trukmės Lietuvos obligaciją galima tikėtis apie 4,5 procentų metinės grąžos – obligacijų pajamingumas pranoksta netgi dividendinių įmonių akcijų dividendinį pajamingumą.

Lietuvos mokamos palūkanos yra vienos didžiausių visoje euro zonoje, panašios grąžos yra ir Baltijos valstybėse, o dar didesni pajamingumai – Lenkijoje, Vengrijoje, tačiau jose prisideda ir valiutų kurso keliama rizika.

Saugus investavimo būdas

Vyriausybės obligacijos laikomos vienu iš saugiausių investavimo būdų – skolą grąžinti įsipareigoja pati valstybė. E. Petrulis vertina, kad obligacija yra netgi saugiau nei indėlis – tiesa, trumpu laikotarpiu kainos gali svyruoti.

„Lyginant su indėliu, Vyriausybės obligacijos visada turi aukščiausią kredito reitingą toje konkrečioje valstybėje. Imkime bet kokią šalį, nebūtinai Lietuvą – tos šalies Vyriausybė toje jurisdikcijoje laikoma patikimiausiu skolininku. Konkrečioje šalyje joks privatus subjektas, ar bendrovė, ar finansų įstaiga, paprastai neturi aukštesnio kredito reitingo nei Vyriausybė. Tai bendra taisyklė, ir Lietuva nėra jokia išimtis“, – paaiškina E. Petrulis.

Jis Lietuvą netgi išskirtų iš euro zonos kaip valstybę, turinčia ir aukštą kredito reitingą, ir gerą viešųjų finansų tvarumo reputaciją.

„Pagal skolos tvarumo rodiklius Lietuva atrodo žymiai geriau nei kitos euro zonos šalys vidutiniškai. Tai būtų galima laikyti saugia investicija“, – patikino E. Petrulis.

Paklausėme ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimanto Maurico, ar dabar palankus metas obligacijas pirkti.

„Pakankamai geras metas. Aš abejočiau, ar Europos centrinis bankas (ECB) kels palūkanas daugiau, nei rinkos šiuo metu numano. Aišku, ta rizika egzistuoja, į vieną ar kitą pusę, bet šiuo metu rinkų lūkesčiai tokie, kad palūkanos dar pakankamai smarkiai augs kitais metais ir išliks pakankamai aukštos pakankamai ilgą laikotarpį. Dėl to ilgalaikės palūkanų normos taip smarkiai pakilusios“, – vertina Ž. Mauricas.

Jis taipogi tikina, kad obligacijos yra vienas iš saugesnių investavimo būdų.

„Žinoma, Lietuvos kredito reitingas nėra pats aukščiausias, bet Lietuvos bankroto tikimybė yra labai maža, aš sakyčiau, artima nuliui. Mūsų skola viena mažiausių, grėsmė labai nedidelė. Galima sakyti, kad tai yra pakankamai saugi investicija. Ilgą laiką ji beveik jokios grąžos neatnešdavo, būdavo 0 procentų. O dabar tos palūkanos pakilo ir galime jau gauti teigiamą grąžą“, – patikina Ž. Mauricas.

Kodėl valstybės mokamos palūkanos staiga paaugo?

Šiuo metu Lietuva pagal mokamas palūkanas atrodo bene „dosniausia“ visoje euro zonoje – didesnis pajamingumas tik Latvijos skolų. Kreditoriai pigiau skolina netgi Graikijai ar Italijai, rodo worldgovernmentbonds.com duomenys. Už investuotojų baimes atsakinga geopolitinė situacija.

„Visų pirma, bendrą visų obligacijų išpardavimą lėmė centriniai bankai, nes išaugo bazinės palūkanos, nuo kurių skaičiuojami visi kiti priedai: kredito rizikos premija ar papildomi elementai. Centriniams bankams keliant palūkanas, bazė didėja, natūraliai auga trumpalaikės palūkanos, tai persiduoda ir į ilgalaikes palūkanas. ECB palūkanos persiduoda į visas sritis, visus segmentus, įskaitant ir obligacijas“, – palūkanų lygio augimą paaiškina SEB atstovas.

Kas virš bazinių palūkanų – vadinamoji rizikos premija – priklauso nuo to, kaip rinka vertina skirtingas valstybes. Kai kurių valstybių atžvilgiu investuotojai gali būti gana skeptiški. Kodėl tarp jų atsiduria Lietuva?

„Palūkanos yra išaugusios ir Lietuvos, ir visų trijų Baltijos šalių. Dažnai matuojamas taip vadinamas palūkanų atotrūkis (angl. spread), lyginant su kažkuria nerizikinga valstybe. Šiuo atveju tai būtų Vokietija. Atotrūkis padidėjo, be abejo, dėl karo Ukrainoje. Geopolitinės priežastys lemia – natūralu, kad investuotojai pasibaido, pasižiūri, kad regionas yra padidintos rizikos zonoje. Rinka stebi ir tokius dalykus kaip skolos tendencijos, biudžeto deficitas, kokie skolinimosi planai, ką sako kredito reitingo agentūros. Nebūtinai jos žemina reitingą, bet gali kažką pakomentuoti, kokie planai kelia abejonių, ar perspektyvą pabloginti“, – sako E. Petrulis.

Palyginimui, Vokietijai rinkos skolintų už 2,167 proc. metines palūkanas 10 metų laikotarpiui. Prancūzijai – jau už 2,7 proc., Ispanijai – 3,26 proc., Slovėnijai ar Slovakijai – maždaug už 3,5 proc., Italijai – 4,4 proc. Graikija skolintųsi už 4,64 proc., tada Lietuva su 4,65 proc., o Latvija turėtų mokėti 4,88 proc. palūkanas.

Ekonomistai mano, kad užsienio investuotojai pernelyg atsargiai vertina Baltijos valstybes.

„Užsienio investuotojai turi įsivertinti politinio neapibrėžtumo dedamąją, ir kuo toliau nuo Lietuvos, tuo jų baimės akys yra didesnės. Užsieniečiai mato didesnę grėsmę. Dar turime mokėti ir likvidumo premiją, kadangi rinka seklesnė. Visa laimė, kad esame euro zonoje – jei nebūtume euro zonoje, tai galimai būtų panaši situacija kaip Vengrijoje ar Lenkijoje, kur palūkanų šuoliai yra žymiai didesni ir, drįsčiau teigti, ekonomikos cikliškumas gali būti didesnis nei Lietuvoje. Tos šalys, tikėtina, labiau smuks į neigiamą teritoriją nei euro zonos šalys“, – vertina Ž. Mauricas.

Lenkijos obligacijų pajamingumas tam pačiam 10 metų laikotarpiui jau siekia 7,98 proc., Serbijos – 8,06 proc., o Vengrijos – perlipo 10 procentų. Dėl karo pačios Ukrainos obligacijų pajamingumas siekia 31,5 proc. – investuotojai baiminasi tikimybės, kad šalis gali neįvykdyti savo įsipareigojimų.

Mano, kad palūkanų pikas jau arti – bet galimi svyravimai

Vieniems skausmingos, o kitiems pelną nešančios palūkanos, tikėtina, rinkoje jau yra įskaičiuotos į obligacijų kainas, nepaisant to, kad centriniai bankai toliau jas didina.

„Rinka turi savybę – įskaičiuoti tai, kas yra žinoma, į aktyvų kainas. Kad ECB didina palūkanas šiemet, tai į finansinių aktyvų kainas jau įskaičiuota, rinka tai traktuoja kaip įvykusį faktą. Rinka nelaukia, kol atsistos ECB vadovė ir paskelbs faktą – žinomą informaciją įskaičiuoja lūkesčius“, – kalba SEB banko analitikas E. Petrulis.

Jau dabar finansų rinkos bando nuspėti, kas laukia dar toliau – kokios palūkanos bus ateityje. O lėtėjanti ekonomika ir infliacija, tikėtina, vers centrinius bankus „pristabdyti“, kitu atveju jie rizikuoja pernelyg kirsti ekonomikai.

„Dabar rinka mano, kad mes esame netoli palūkanų normų piko. Ir panašu, kad trumpalaikės palūkanos kažkada turėtų pamažėti: kai centriniai bankai truputį atvėsins ekonomiką, sustabdys infliaciją – jie turėtų leisti ekonomikai atsikvėpti ir pamažins palūkanas. Tas akivaizdžiai matosi palūkanų normų kreivėje, kur pajamingumų pikas yra apie 8-10 metų laikotarpį, o ilgesnio laikotarpio obligacijų pajamingumai vėl krenta žemiau. 4,5 procentų maksimumą užtikrina Lietuvos 8-10 metų obligacijos, o po to, ilgesnio laikotarpio obligacijų, kurios bus išpirktos 2047-2049 metais, pajamingumai mažesni apie 3,8 proc.“, – vertina E. Petrulis.

Jis apibendrino, kad Lietuva, Latvija, Estija turi pakankamai aukštus kredito reitingus.

„Investuotojai dabar bando mąstyti, kaip pagauti obligacijų kainų dugną ir užsifiksuoti išaugusį pajamingumą. Susidomėjimas obligacijomis kaip turto klase iš tikrųjų yra išaugęs“, – patikina E. Petrulis.

Ž. Mauricas įspėja, kad yra rizika, jog obligacijų kainos rinkoje gali ir augti, ir žemėti, ir svyravimų dar gali būti. Todėl, jei neplanuojama obligacijos laikyti iki išpirkimo, galima patirti ir nuostolių, priklausomai nuo situacijos rinkoje. Tačiau ir jis vertintų, kad investuotojų baimės dėl regiono turėtų nykti.

„Mes turime geopolitinio neapibrėžtumo dedamąją Baltijos šalyse, Suomijoje ir kitose šalyse, besiribojančiose su Rusija. Čia, be abejo, įvairių variantų gali būti, bet jei karinis konfliktas Ukrainoje išsisems vienu ar kitu būdu, tikėtina, kad ta rizikos premija ilgainiui sumažės“, – vertino Ž. Mauricas ir akcentavo, kad Lietuvos skola yra santykinai nedidelė – nesame Pietų Europos šalis.

Obligacijų tikslios kainos ir pajamingumai rinkoje keičiasi nuolat – jas reikėtų tikrintis bankų ar kitų tarpininkų platformose.

Laikant obligacijas iki išpirkimo, būtų gautas tas pajamingumas, koks buvo obligacijos įsigijimo metu. Tačiau reikia įvertinti ir tarpininkų taikomus mokesčius, komisinius, taipogi ir prievolę susimokėti pajamų mokestį.

Taipogi ekspertai rekomenduoja tinkamai valdyti savo rizikas, diversifikuoti turimus portfelius.

„Obligacijos kaina yra atvirkščiai proporcinga pajamingumui arba, kitaip sakant, palūkanų normoms svyruojant, obligacijos vertė kinta. Kuo obligacija yra ilgesnio laikotarpio, tuo tas jautrumas ir svyravimai gali būti didesni. Jei turite 5 metų trukmės obligaciją, ir 10 metų obligaciją, pastarosios kaina žymiai jautriau sureaguos į palūkanų normų pokytį. Pvz., jei ECB sparčiau nei tikisi rinkos imtų didinti palūkanas nes, tarkime, infliacija nemažėja, tai neigiamas poveikis obligacijų kainai auga su obligacijos trukme. Žymiai skaudžiau tai pasijustų ilgesnio laikotarpio obligacijoms“, – paaiškina SEB banko ekspertas.