„Augant paklausai tenka ilgiau laukti ir saulės elektrinių įrangos, nes gamintojai nespėja vykdyti užsakymų. Be to, gyventojus labiau susimąstyti apie buvimo nepriklausomu elektros gamintoju ir vartotoju privalumus paskatino ir Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Todėl į klausimą, kada pradėti planuotis saulės elektrinės įrengimo darbus, atsakymas būtų – kuo greičiau“, – komentuoja elektros energijos bendrovės „Elektrum Lietuva“ Technikos ir tiekimo vadovas Kostas Dryžas.
Jis aiškina, kad elektrinės iki 10 kW galios montavimas trunka 1–3 darbo dienas, galingesnei reikia daugiau laiko. Tačiau iki montavimo reikia pasirūpinti elektrinės prijungimo sąlygomis, įsivertinti galios poreikį, numatyti specialistų komandą, užsakyti įrangą, susiplanuoti kitus darbus, o ir sumontavus elektra ne išsyk pradedama gaminti.
Perspėja dėl užklausų „spūsčių“
Neseniai paskelbtais Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, šiemet patvirtinta beveik 19,5 tūkst. gyventojų paraiškų dėl dalies saulės elektrinės kompensavimo: 14,7 tūkst. dėl saulės elektrinių įrengimo namų ūkiuose ir 4,7 tūkst. dėl saulės elektrinės dalies įsigijimo iš nutolusių saulės parkų. K. Dryžo teigimu, tokie skaičiai rodo, kad atidėliojant elektrinės užsakymo ir įrengimo darbus gali susidaryti užklausų „spūstys“.
Dėl šios priežasties ekspertas rekomenduoja nedelsiant išsiaiškinti, ar tikrai yra elektrinės montavimo galimybės, kokiomis sąlygomis elektrinė gali būti prijungta prie skirstomojo tinklo ir ar esama elektros infrastruktūra „atlaikys“ norimą saulės elektrinės galią.
„Išsiaiškinti prisijungimo sąlygas iš anksto rekomenduojama todėl, kad į ESO vienu metu gali kreiptis itin daug žmonių ir susidaro eilės. Be to, visa elektros linijos laisva galia jau gali būti rezervuota ir ESO nebeišduos leidimo statyti tokią saulės elektrinę, kokios norite, arba pasiūlys rekonstruoti elektros tinklą, kad elektrinę būtų galima prijungti. Tai kainuos ne tik laiko, bet ir finansų“, – aiškina K. Dryžas.
Kitas svarbus darbas – įsivertinti stogą, ant kurio ruošiamasi montuoti saulės elektrinę: jo orientaciją, nuolydį, plotą, būklę. Stogo apžiūros metu specialistai taip pat įvertina kitus elektrinės montavimui įtaką galinčius daryti aspektus: ant stogo ir šalia esančius objektus, galinčius sumažinti elektrinės modulių apšvietimą, pavyzdžiui, medžius, kaminus, šalia esančius aukštesnius pastatus. Jeigu ant saulės elektrinės dalies krenta šešėliai, reikia statyti optimizatorius. Taip pat įvertinama ir būsima keitiklio (angl. inverterio) bei komutacinių įrenginių (automatinių jungiklių) vieta, laidų, kabelių ėjimo keliai.
Ketinama ilginti terminus
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad po sumontavimo elektrinė nepradeda veikti iš karto, dar iki poros savaičių gali užtrukti baigiamieji darbai.
„Pirmiausia rangovas elektrinę testuoja ir patikrina, ar viskas veikia tinkamai – tai daroma tą pačią dieną pabaigus montavimo darbus. Vėliau, po darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo su rangovu, jis per 5 darbo dienas turi pateikti deklaraciją ESO, informuodamas, kad elektrinė sumontuota ir galima įvesti išmaniąją dvipusę apskaitą. Po to klientas turi su išsirinktu vienu iš nepriklausomų elektros tiekėjų pasirašyti gaminančio vartotojo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat pasirašyti gautus papildomus dokumentus iš ESO“, – pasakoja jis.
Pabaigus formalumus su dokumentais, dažniausiai per 2 darbo dienas į vietą atvykę ESO inžinieriai įrengia išmanųjį dvipusį skaitiklį, rodantį, kiek pagamintos elektros energijos perduota į tinklą ir kiek pasiimta iš jo. Būtent šis momentas, pasak K. Dryžo, ir yra saulės elektrinės veikimo ir elektros gaminimo pradžia.
Savo ruožtu APVA informavo atsižvelgiant į didelį pareiškėjų skaičių ketinanti prailginti mokėjimo prašymų teikimo terminą. Tai reiškia, kad visi saulės elektrinės įrengimo darbai galės būti atlikti ir atsiskaitymo dokumentai pateikti iki kitų metų vasario vidurio.
Optimalu suspėti iki gegužės
K. Dryžas pastebi, kad gyventojai paprastai nori pasitikti naują šiltąjį sezoną su jau veikiančia saulės elektrine. Jo teigimu, daugiausiai elektros energijos sugeneruojama vasarą ir vėlesniais pavasario mėnesiais.
„Lietuvoje saulės elektrinių sezonas prasideda jau kovą, kuomet, palyginti su rudens mėnesiais, elektrinės gamina beveik dvigubai daugiau elektros nei spalį. Balandžio mėnuo yra produktyvesnis už rugsėjį, o nuo gegužės saulės elektrinėms prasideda pats darbymetis – gegužę-liepą pagaminama iki 40 proc. metinio elektros energijos kiekio. Dėl nedidelio saulėtų valandų skaičiaus mažiausiai efektyvus saulės energijos gamybos laikotarpis Lietuvoje tęsiasi nuo lapkričio iki vasario“, – primena saulės elektrinių ekspertas.
Augant gyventojų susidomėjimui saulės generuojama elektra, Energetikos ministerija prognozuoja, kad iki 2050 m. Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių elektrą patys gamins apie 500 tūkst. vartotojų.
Netrukus gyventojai galės pasinaudoti parama saulės elektrinių įsirengimui pagal naująjį 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos projektą. Bendros investicijos į saulės, vėjo elektrinių bei kaupimo įrenginių fiziniams asmenims įrengimą turėtų siekti 164,5 mln. eurų – apie 27 mln. eurų kasmet. Planuojama, kad kvietimai fiziniams asmenims pagal naująją investicijų programą bus skelbiami kitų metų pirmąjį ketvirtį.