Ši sritis pasirinkta neatsitiktinai. Atšiaurios sąlygos, kuo daugiau valandų triūsiant, o ne tuščiai stovint, ir kiti panašūs reikalavimai atbaido vis daugiau potencialių vairuotojų rinktis tokią profesiją. Tad pramonės išsigelbėjimu tampa be atokvėpio savarankiškai zujantys, kliūčių išvengti padedančiais jutikliais apraizgyti sunkvežimiai – jiems nebūdingas žmogiškasis nuovargis, rašoma įmonės pranešime.
Vienas didžiausių autonominių transporto priemonių diegimo stabdžių iki šiol tebėra teisinio reguliavimo trūkumai. Tačiau proveržio daigelių yra ir šioje srityje. Štai Vokietija 2021 metų liepą priėmė Autonominio vairavimo įstatymą ir tapo pirmąja pasaulio šalimi, turinčia specialų teisės aktą šiai sričiai reguliuoti.
Pastaraisiais metais įvairios pagalbinės vairuotojo sistemos, kaip antai avarinio stabdymo pagalba ar GPS valdoma pastovaus greičio palaikymo sistema, įrodė, jog technologijos, ypač valdomos kompiuteriu, ne tik palengvina transporto priemonės kontrolę, bet ir didina saugumą bei ekonomiškumą, rašoma pranešime.
Daugiausia privalumų – vežėjams
Tarptautinėje komercinių automobilių gamybos įmonių grupėje TRATON, kuri valdo tokius prekių ženklus kaip „Scania“ ir MAN, tikima, kad ateitis priklauso būtent savivaldžiams sunkvežimiams. Šį įsitikinimą geriausiai iliustruoja neseniai grupės priimta visuotinė autonominio vairavimo sprendimų vystymo strategija. Ji skirta visoms grupės valdomoms markėms.
Savaeigiai sunkvežimiai gali įveikti ilgesnius atstumus be pertraukos ir sumažinti išlaidas personalui, kurios po degalų sąnaudų sudaro svariausią visų sunkvežimio eksploatavimo išlaidų dalį. Be to, jiems nereikia ilgų poilsio pertraukų. Savaeigės transporto priemonės suteikia didesnį saugumo jausmą jų valdytojams ir taip pagerina veiklos efektyvumą.
Ši bėda vežėjams ypač skausminga augančio transporto paslaugų poreikio fone. Vokietijos krovinių vežimo keliais, logistikos ir utilizavimo asociacijos duomenimis, vien šioje šalyje kasmet į pensiją išeina apie 30 000 sunkvežimių vairuotojų, o senbuvių gretas papildo tik 17 000 naujokų. JAV 2021 m. trūko 80 000 vairuotojų ir manoma, kad šis skaičius iki 2030-ųjų padvigubės.
Autonominės transporto priemonės taip pat gali važiuoti ilgus ruožus be pertraukų. Tai reiškia, kad tokius sunkvežimius galima eksploatuoti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, bet saugesniu ir mažiau energijos naudojančiu greičiu, o transporto priemonės jutikliai leidžia greičiau reaguoti į pavojus kelyje, pavyzdžiui, į gyvūnus.
Pirmieji bandymai
Tad šių argumentų su kaupu pakanka sunkiojo transporto gamintojams, kad autonomiškumo technologijų plėtrai skirtų ypatingą dėmesį. Pavyzdžiui, TRATON grupės įmonės jau kurį laiką atlieka atitinkamus bandymus.
„Kasybos aikštelės idealiai tinka naujoms autonominėms technologijoms išbandyti dėl intensyvaus transporto priemonių naudojimo. Automatizavimo suteikiami saugos ir našumo privalumai yra labai naudingi kasyklų operatoriams. Be to, užduotys, kurias čia turi atlikti autonominis sunkvežimis, ne tokios sudėtingos kaip, tarkime, miesto eisme“, – paaiškina „Scania Mining“ vadovas Björnas Winbladas.
Tikimasi, kad autonominio savivarčio naudojimas aptvertoje vietovėje suteiks papildomų įžvalgų apie 5 autonomiškumo lygio transporto priemonių parengimą serijinei gamybai ateityje. Tai bus svarbiausias autonominių transporto priemonių vystymo etapas.
Jau ir viešuosiuose keliuose
„Eismas tarp dviejų logistikos mazgų dažniausiai vyksta greitkeliais. Palyginti su miesto eismu, sunkvežimiams čia važinėti paprasčiau, nes iškyla mažiau sudėtingų situacijų. Tuo pat metu dėl intensyvios eksploatacijos ir rūsčių darbo sąlygų čia didelę reikšmę turi vairuotojų stygius ir personalo sąnaudos. Todėl iš vieno mazgo į kitą krovinius vežantys savaeigiai sunkvežimiai galėtų tapti pirmąja transporto rūšimi viešuosiuose keliuose“, – pažymi C. M. Nilsson.
Per dabartinius bandymus surinkti duomenys leis įmonei „Scania“ išplėtoti mašininį mokymąsi ir pasirengti kuo įvairesniems scenarijams, su kuriais gali susidurti autonominės transporto priemonės. Neilgai trukus pirmieji savaeigiai bendrovės sunkvežimiai pradės bandomuosius darbus ir Vokietijos greitkeliuose – juk 2030-ieji jau ne už kalnų.