Naujienlaiškio apie bitkoiną ir decentralizaciją „Dessenter“ įkūrėjas Linas Kmieliauskas yra žmogus, kuris netgi darbo užmokestį gaudavo bitkoinais, jis penkerius metus vadovavo portalo „Crypto News“ redakcijai. Su LOGIN.LT jis pasidalijo įžvalgomis, ką mato kriptovaliutų rinkoje.
Bitkoino kaina antradienį pašokusi aukščiausiai nuo pernai metų vidurio – antradienį kilo 10 procentų, iki 25,9 tūkst. dolerių. Palyginimui, pernai lapkritį bitkoino kaina buvo kritusi žemiau 16 tūkst. dolerių ir nuo tada pašoko reikšmingai. Tiesa, visų laikų aukštumas bitkoinas buvo pasiekęs 2021 metų balandžio 14 dieną – kainavo 64,8 tūkst. dolerių.
Bitkoinas lyg papūga atkartoja finansų rinkų nuotaikas
Pasak eksperto, pastaruoju metu bitkoino ir kitų kriptovaliutų kainas labiau nulemia nuotaikos JAV rinkoje: nerimas dėl bankų žlugimo, reguliavimo klausimai, akcijų rinkų svyravimai.
„Visa tai susideda į gana sudėtingą paketą, kuris judina rinką. Be to, prisideda priverstiniai išpardavimai išvestinių sandorių rinkoje, kurie automatiškai smukdo kainą daug daugiau, nei galima manyti apie pasikeitusias investuotojų nuotaikas. Nėra taip, kad žmonės per vakarą nusprendė, štai, nebetikime bitkoino technologija, viską išparduodame“, – tvirtino L. Kmieliauskas.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu bet kokie svyravimai į vieną ar kitą pusę yra didesni nei įprastai – po kriptovaliutų keityklos FTX žlugimo pernai, labai sumažėjęs likvidumas rinkoje.
Tiki decentralizacija: žlugimą patyrė centralizuotos platformos
L. Kmieliauskas turi savitą požiūrį į tai kas vyksta rinkoje – pernai žlugęs FTX, fondas „Three Arrows Capital“, ar nuvertėję „Terra“ žetonai veikiau parodo, kad problemų patiria centralizuotos sistemos, o ne decentralizuotos.
„FTX žlugimas buvo susijęs su centralizuota keitykla. Apie tą nuolat pabrėžia bitkoino ir rinkos advokatai. Tai nebuvo kažkoks decentralizuotų technologijų kritimas, žlugimas ar panaišiai“, – tikina L. Kmieliauskas.
L. Kmieliauskas patikina, kad ir jo paties supratimas, kas yra bitkoinas, su laiku keičiasi.
„Jei 2010 metais manęs kas būtų paklausęs apie bitkoiną, sakyčiau, ką? 2013 metais galbūt būiau girdėjęs, kad kažkur kažkas kažką žaidžia, kažkokie virtualūs skaitmeniniai dalykai – nieko nesuprantu. 2017 m. mano galvoje tai buvo įdomi kriptovaliuta – pati didžiausia ir rimčiausia. Po to atsirado skaitmeninio aukso naratyvas. O dabar – tiesiog man tai yra didelis tinklas: saugus, decentralizuotas tinklas, kurį gali naudoti vertės persiuntimui. Bitkoinas čia yra ir kaip kripto turtas, kaip valiuta, tai yra ir protokolas, blokų grandinė, kurią gali naudoti įvairiai“, – pastebėjo L. Kmieliauskas.
Jis pabrėžė, kad kol egzistuos bitkoinų blokų grandinė, tol egzistuos ir čia sukelta informacija, kurios nebeištrinsi – o tai yra šimtai tūkstančių NFT paveikslėlių ar kitų nekeičiamų žetonų, netgi kompiuteriniai žaidimai.
„Tai tiesiog tinklas su įvairiausiomis galimybėmis“, – paaiškino L. Kmieliauskas.
Pasaulis jau patyrė, kas yra ICO (kriptovaliutų žetonų platinimas – kilęs bumas paliko daug nuviltų žetonų pirkėjų), buvo kilęs ir NFT bumas. Ar ekspertas lauktų „naujo arkliuko“?
„Turbūt dabar daugiausia dėmesio sulaukia su dirbtiniu intelektu susiję projektai, kur yra susikirtimas: tiek blokų grandinės, tiek dirbtinio intelekto ir technologijų. Šiemet tų projektų žetonai matė gana stiprų pakilimą, stipriai brango, bet kiek tai tęsis – nelabai aišku. Mes matėme panašias tendencijas su metavisatos žetonais, kuomet feisbukas pavadinimą pakeitė į „Meta“. Tuomet pabrango metavisatos žetonai, bet po to jie keliasdešimt procentų atpigo ir vargu, ar grįš į buvusias aukštumas“, – pastebėjo L. Kmieliauskas.
Tačiau jis pastebi, kad daug blokų grandinės sprendimų skverbiasi į realų gyvenimą, daug realių turto klasyių siejama su žetonais – vyksta vadinamoji „tokenizacija“, arba „žetonizacija“.
Paaiškino „sėkmės kultą“: žmonės racionalesni, nei atrodo, bet turi interesų
Tikėjimas kriptovaliutų sėkme yra pavirtęs ir tautosaka, memais, pvz., „Mėnulio pasiekimą“ ar „Lamborghini“ įsigijimą – tikintis didelio kainos pokyčio ir uždarbių.
„Su tokiais žmonėmis gyvai paprastais susitinki kokiuose renginiuose, konferencijose. Tai bitkoino ir kriptovaliutų rinkos atveju veikia tas pats principas – gyvai žmonės yra žymiai draugiškesni ir atrodo žymiai labiau sveiko proto, nei mes dažnai reiškiamės socialiniuose tinkluose. Tie žmonės kartais (elgiasi – LOGIN.LT) nelabai skaidriai, o kartais iš tikrųjų tiki tuo, ką sako – bet kuriuo atveju turi interesų“, – paaiškino L. Kmieliauskas.
Jis pateikė pavyzdį – tviteryje Michael Sayloras yra didžiulis įtikėjęs bitkoino advokatas, tačiau jis vadovauja „Microstrategy“, kuri atlikusi milžiniškas investicijas į bitkoiną.
„Tie žmonės yra įvairiausi. Vienas iš „bitkoinerių“ ypatumų – jiems labai svarbus privatumas. Ir konferencijose gali dažnai sutikti žmonių, kurie visą konferenciją būna užsidengę veidus. Tu netgi nežinai, kas jis yra tviteryje, ar gyvai, jie saugo privatumą. Bet jais tiki, nes ne vardas ir pavardė užtikrina pasitikėjimą, bet kažkokie darbai, žinios, pareiškimai“, – paaiškino L. Kmieliauskas.
Ar paskutiniu metu tarp bitkoino gerbėjų buvo dingusi „HODL“ ugnelė?
„Kai žlugo „Terra“ stabilus žetonas, po to žlugi didelis fondas, buvo FTX krizė – tai šiek tiek pristabdė nuotaikas. Bet iš principo, ką matau stebėdamas rinką kasdien – žmonės tiesiog toliau intensyviai vysto produktus, jie tiki šios technologijos ilga perspektyva. Atsiranda vis daugiau projektų, ir matai, kad jie užsidegę, jie dirba“, – sako L. Kmieliauskas.
Viena naujovė – „Nostr“ decentralizuotas socialinis tinklas, kuris gali tapti ir pragyvenimo šaltiniu. Mat čia po decentralizacijos vėliava telkiami nariai gali vietoje „patiktukų“ už įrašus sumokėti pinigų įrašų autoriams.
„Kaina šiame sektoriuje visada būdavo pats neįdomiausias dalykas, bet jis yra svarbiausias ir sukuria tam tikrą atmosferą“, – paaiškino L. Kmieliauskas.
Niekas negali pasakyti, kada baigsis „kripto žiema“
Dabartinis sąstinigs kriptovaliutų rinkoje kartais palyginamas su žiema – kainos sustingusios, susidomėjimas nedidelis, rinką apėmusi apatija. Kada tai galėtų pasikeisti?
„Čia dabar yra tiek daug judančių kažkokių dalykų, kuriuos sunku stipriai sugaudyti. Vienas naujienlaiškis netgi yra apie tai, kad „kripto“ dabar pavirto „makro“ – tai yra, kriptorvaliutų rinka labai priklauso nuo makroekonomikos dalykų, nuo keliamų palūkanų, kurios realiai skatina arba mažina norą investuoti. Be to, neaiškūs dalykai su infliacija, kyla klausimųš dėl reguliavimo ir dar begalės kitų nuotaikas veikiančių faktorių“, – sako L. Kmieliauskas.
Ir prognozių intervalai, anot jo, radikaliai skiriasi. Buvo laukiančių, kad iki vasaros bitkoinas pabrangs iki 40-ies tūkst. dolerių, kiti, žadėję pusę milijono ar visą milijoną, atidėlioja prognozes.
„Turbūt netgi ne tai, kad būrimas iš kavos tirščių, čia net kavos nėra, nes labai sunku nuspėti iš tikrųjų, kas bus“, – apibendrino L. Kmieliauskas.
„Ta pati taisyklė, kurią naudoja ir kiti investicijų patarėjai – tiesiog, investuoji tiek, kiek tau nebūtų skausminga prarasti. Aš ja vadovaujasi, turiu kažkiek šito turto, turiu kažkiek tradicinių pinigų, bet jais balansuoji taip, kad kažkokie dideli pokyčiai rinkoje tau nebūtų itin skausmingi“, – paaiškino L. Kmieliauskas, pabrėžęs, kad pradžioje supratimui, kaip veikia kriptovaliutos, pakanka ir centų ar kelių eurų – pasibandyti.
Pats L. Kmieliauskas ir darbo užmokestį gaudavo bitkoinais – vertino, kad tai jam ilguoju laikotarpiu pasiteisino nepaisant rinkos nuosmukio.
Reguliavimas ateina – bet decentralizacijos šalininkai jo nelaukia
Politikai ir reguliuotojai išnaudoja kilusias krizes kriptovaliutų rinkoje spartindami žingsnius, kurie įtvirtins griežtesnį reguliavimą. Europoje stumiasi į priekį vadinamasis MICA reglamentas, kuris apims įvairias platformas. Tačiau vėliau gali būti ir atskirų teisės aktų decentralizuotiems projektams.
„Pati Europos Komisija pripažino, kad šita technologija dar yra pernelyg prastai suprantama, kad dabar būtų galima nuspręsti, kaip ją teisingai reguliuoti. Nes pernelyg griežtas reguliavimas tiesiog gali sužlugdyti pačią technologiją, neleisti įgyvendinti gerus sprendimus, kurie padėtų didinti finansų sistemos efektyvumą.
Reguliuotojai, savaime aišku, iš inercijos, nori stiprinti ir griežtinti reguliavimą, nes tvirtinama, kad kriptovaliutos yra labai intensyviai naudojamos pinigų plovimui ir kitoms nusikalstamoms veikoms. Kas yra tiesa. Bet naujais duomenimis, tai sudaro 0,24 procento visos kriptovaliutų apyvartos. Palygibnimui, 2019 metais ES viso BVP vienas procentas sudarė iš nusikalstamos veikos – šiuo atveju fiat (įprasti) pinigai intensyviau naudojami nusikaltimams“, – vertino L. Kmieliauskas.
Jis tikina, kad svarbu užtikrinti teisę į privatumą finansuose – ji nyksta su išstumiamais grynaisiais.
„Didžiausias mano domėjimasis yra bitkoinu – nes būtent jis sprendžia turbūt patį įdomiausią klausimą, susijusį su valstybės ir pinigų atskyrimu. Tai yra – atsiranda alternatyva įprastiems pinigams, ir tai priverčia pačius centrinius bankus būti atsakingesnius. Nes jie žino, kad nebegali laisvai ir neatsakingia vykdyti savo pinigų palitiką, kaip matėme pastaraisiais metais – žmonės turi alternatyvą ir gali bet kada ja pasinaudoti. Bitkoinas šiuo atveju yra kaip draudimo, apsidraudimo technologija“, – paaiškino L. Kmieliauskas.
Daugiau apie tai, kaip atrodo gyvenimas gaunant atlyginimą bitkoinais, kokia L. Kmieliausko patirtis, žiūrėkite LOGIN.LT laidoje.