Didėja tarptautinis susirūpinimas, kad į Rusiją, iš jos ir aplink ją skrendantys komerciniai lėktuvai gali būti nesaugūs, rašo „Wired“. Dėl sukelto karo Ukrainoje rusų aviacijos bendrovės negali tinkamai prižiūrėti orlaivių – paprasčiausiai neturi tam reikalingų dalių. Jas dėl sankcijų atisako tiekti Vakarai.
Vasario pabaigoje Rusijos komercinių reaktyvinių lėktuvų parke buvo 968 orlaiviai, rodo oro pramonės konsultacinės bendrovės „Ascend by Cirium“ duomenys. Per keletą karo mėnesių, gegužės pabaigoje lėktuvų skaičius nukrito iki 876 orlaivių.
„Jiems neleidžiama gauti jokių dalių iš „Boeing“ ar „Airbus <...> Bet kokios dalies ar techninės ekspertizės perdavimas Rusijai yra draudžiamas. Problema ta, kad orlaivius prižiūrėti, taisyti ir keisti reikia nuolat“, – „Wired“ komentuoja „Embry-Riddle“ aeronautikos universiteto ekonomikos profesorius Bijanas Vasighas.
Lėktuvai nėra paprasti įrenginiai – jie susiduria iš daugybės dalių, užtikrinančių, kad šimtus tonų sveriantys orlaiviai išliktų ore. O dėl dažnų skrydžių kai kurias jų dalis reikia keisti labai dažnai.
Pirmasis rimtas gedimas, galintis kilti dėl atsarginių dalių neturėjimo – susidėvėjusios padangos.
Sustabdyti besileidžiančius orlaivius nėra lengva – kai nuspaudžiami stabdžiai ir ratai kontaktuoja su asfaltu, guma nejuokais susidėvi. Dėl to lėktuvų padangas reikėtų keisti kas 120-400 orlaivio nusileidimų, tvirtina „Wired“.
Šalies viduje lėktuvas gali skristi kad ir keturis kartus per dieną. Tai reikštų, kad ratus reikėtų keisti kas vieną-tris mėnesius. Kadangi „Boeing“ rusams nustojo teikti ratus jau nuo kovo 1 d., tai reiškia, kad jie nebuvo keisti apie 120 dienų.
„Jie [ratai – LOGIN.LT] susidėvės. Rusai negali įsigyti atsarginių padangų. Tai galima pavojus“, – tvirtina „Ascend by Cirium“ vyresnysis konsultantas Maxas Kingsley Jonesas.
Bet tai nėra vienintelė orlaivių dalis, kuriai reikia nuolatinės priežiūros. Keleivių saugumui pavojų gali sukelti ir detalių negaunančios kompiuterinės sistemos ir kt. lėktuvo dalys.
Rusai griebiasi šiaudo – iki dešimtmečio pabaigos į sektorių planuoja investuoti daugiau nei 13 mlrd. eurų
Pirmadienį Rusijos vyriausybė pranešė apie planus iki dešimtmečio pabaigos į šalies pramonę investuoti 770 mlrd. rublių (apie 13,5 mlrd. eurų), su tikslu padidinti šalyje gaminamų orlaivių kiekį, tvirtina „Reuters“.
„iki 2030 m. vietoje pagamintų lėktuvų dalis Rusijos oro linijų parke išaugtų iki 81 proc.“, – per Rusijoje transliuojamą televiziją sakė ministro pirmininko pavaduotojas Jurijus Borisovas.
Nors Rusija stengiasi lokalizuoti orlaivių gamybą, tačiau Rusjoje masiškai gaminami tik regioniniai orlaiviai „Sukhoi Superjet“, o nemaža dalis jo komponentų, įskaitant gyvybiškai svarbias variklio dalis, yra importuojami.
Pagal pateiktą programą, Rusijos oro linijos iki 2030 m. turėtų gauti apie 1000 naujai pagamintų orlaivių.
Civiliai keliaus kariniais lėktuvais?
Dėl orlaivių remontui skirtų detalių trūkumo, Rusijos aviacijai tai yra baisi padėtis, „Popular Mechanics“ sako Nevados universiteto docentas Danas Bubbas.
„Jei jie negali gauti atsarginių dalių, turės uždrausti lėktuvams skraidyti“, – sako jis ir priduria, kad kuo ilgiau tęsis sankcijos, tuo daugiau lėktuvų skrydžių turės atšaukti rusai.
Neseniai vykusioje konferencijoje Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) direktorius Patrickas Ky pavadino situaciją „labai nesaugia“ ir vis blogėjančia.
Pasak D. Bubbo, šiuo metu rusai turi tris pasirinkimus, kaip išlaikyti orlaivius danguje. Iš pradžių, techninės priežiūros komandos išnaudos visas sandėliuose turimas atsargines dalis. Vėliau, Rusija pradės bandyti susisiekti su sąjungininkais, kad išsiaiškintų, ar kuri nors iš tų šalių galėtų parduoti jiems dalių. Panašius susitarimus, kaip rašo „Popular Mechanics“, rusai jau bando pasiekti su Iranu.
Kitas variantas – kanibalizuoti jau Rusijos orlaivių parke esančius lėktuvus, naudotis juos kitų lėktuvų dalims.
Tačiau trečiasis scenarijus labiausiai intriguojantis.
„Dar nesu to matęs, bet jie gali bandyti gabenti žmones panaudodami kariuomenę. Atrodo, lyg jie turi daugiau dalių kariniems lėktuvams ir tai būtų visai tikėtina alternatyva“, ¬– sako D. Bubbas.