Dirbtinio intelekto personalo sprendimuose ekspertė ir bendrovės „Emplonet“ IT atrankų padalinio vadovė Ieva Kiliuvienė dirbtinio intelekto įrankiais naudojasi nuo pat jų atsiradimo. Ji įsitikinusi, kad dirbtinio intelekto potencialas – milžiniškas. Savo vizija bei sukaupta patirtimi moteris noriai dalijasi su kitais ir sako, kad yra būdų, kaip jau dabar gerokai palengvinti savo kasdienį darbą.
„Pavyzdžiui, aš pati naudoju dirbtinį intelektą, rašydama asmenines personalizuotas žinutes, kuriomis siekiama sudominti kandidatus dalyvauti atrankos procese. Esu suskaičiavusi, kad taip sutaupau 6–8 valandas per savaitę, nes bandant sudominti reikalingą specialistą reikia išsiųsti šimtus tokių žinučių“, – pranešime spaudai pasakoja I. Kiliuvienė.
Praktinių pavyzdžių, kaip dirbtinis intelektas taupo laiką, moteris turi ir daugiau: „Įsivaizduokime situaciją, kad aš turiu sukurti darbo skelbimą naujai, niekada nevykdytai specialisto atrankai. Vadinasi, turėsiu skirti laiko pokalbiui su samdančiuoju vadovu, tada turbūt teks papildomai aiškintis negirdėtus terminus ir posakius, kurti skelbimo formatą, numatyti teksto išdėstymą ir t. t. Tai gali užtrukti iki valandos ar dar ilgiau. Naudojant dirbtinį intelektą, specialiai tam pritaikytus įrankius ir specifines technikas, šį darbą galima atlikti per 10 minučių.“
Dirbtinis intelektas – ne baubas, bet ir ne panacėja
Ne paslaptis, kad pati dirbtinio intelekto sąvoka kai kuriems žmonėms skamba nejaukiai, o kitus – gąsdina. I. Kiliuvienė tokį požiūrį supranta, bet pati atstovauja visiškai priešingai stovyklai.
„Pamenu, kai prieš dvejus metus lapkritį tinkle „Reddit“ pasirodė pirmosios naujienos apie „ChatGPT“, aš jau tada nekantriai jo laukiau ir norėjau kuo greičiau išbandyti. Didžiausias sunkumas iš pradžių buvo elementarus nesuvokimas, kaip juo naudotis. Gerai, kad netrukus atsirado ekspertų, specialistų, kurie ėmė dalytis savo patirtimi ir įžvalgomis“, – prisimena ji.
Dabar jau pati atstovaudama ekspertinei pusei, moteris pastebi, kad didžiausia kliūtis „atrasti“ dirbtinį intelektą yra arba įsivaizdavimas, kad tai – itin techniškas reiškinys, kurio žmogus tiesiog nesupras, arba nusivylimas pirmaisiais bandymais, kurių ne itin džiuginančius rezultatus dažnai lemia žinių stygius, kaip naudotis šiuo technologiniu įrankiu.
„Vienas pagrindinių dalykų, kuriuos reikia suprasti, – kad dirbtinio intelekto tikslas yra padėti mums išspręsti pasikartojančius klausimus, pasikartojančias užduotis. Kitaip tariant, palengvinti gyvenimą šabloninėse, rutininėse situacijose. Paprasčiausias pavyzdys: valgio namuose gaminimas. Užuot vėl sukę galvą, ką gaminti šiandien, tiesiog atsidarykite šaldytuvą, surašykite jame esančius produktus ir paklauskite, ką galima iš jų pagaminti. Papildomais klausimais ar sąlygomis (pvz., kepti orkaitėje; gaminimo laikas iki 30 min. ir pan.) galima mažinti pasirinkimų skaičių ir atrasti dalykų, apie kuriuos iki šiol nė nebuvote girdėję“, – vaizdingai pasakoja dirbtinio intelekto entuziastė.
Specialistė taip pat perspėja, kad negalima pulti ir į kitą kraštutinumą bei aklai pasitikėti dirbtiniu intelektu: „Dirbtinis intelektas nėra tas įrankis, kuris visą darbą padaro už mus. Žinoma, jis padaro nemažai, bet už galutinį rezultatą vis vien esame atsakingi mes patys. Kita problema – haliucinacijos, kai dirbtinio intelekto sistemos sugeneruoja realybės neatitinkančią informaciją, kuri neparemta jokiais turimais duomenimis ar žiniomis, tad reikia būti itin atsargiems ir kritiškiems vertinant pateikiamus atsakymus“, – atkreipia dėmesį I. Kiliuvienė.
Svarbiausia – nebijoti išbandyti
Be smalsumo išbandyti ir sveiko skepticizmo tikrinant rezultatus, moteris akcentuoja ir entuziazmo aspektą, ypač įmonėse. „Dirbtinį intelektą išbandyti pasiryžusioje organizacijoje turėtų būti bent vienas entuziastas, kuris ir pats naudos šį įrankį ir sugebės jo nauda įtikinti vadovus bei kolegas. Nes bet koks įrankis veikia tik tuomet, kai jį naudojame. Kviestinis lektorius apie dirbtinį intelektą gali papasakoti daugybę nuostabiausių dalykų, bet jeigu jam išvykus niekas nesiryš šio įrankio išbandyti praktiškai, iš to nebus jokios naudos.“
Ieva pripažįsta, daugiau tokių bandytojų sutinkanti privačiajame sektoriuje, bet ne todėl, kad žmonės valstybinėse įstaigose būtų mažiau smalsūs ar pažangūs.
„Valstybinis sektorius – kur kas labiau reglamentuotas, jame žymiai daugiau darbo tvarkų, taisyklių, taip pat ir draudimų. Kadangi naujieji dirbtinio intelekto įrankiai – visiškai nauja technologija, jie tiesiog fiziškai dar ne visi yra įtraukti į šių įstaigų reglamentus“, – konstatuoja specialistė ir iš karto prisimena neseną susitikimą su Jonavos mokytojais.
„Skaičiau pranešimą apie dirbtinį intelektą – be techninių subtilybių, daugiau bendrinio pobūdžio, smalsumui sužadinti – ir buvau sužavėta savo klausytojų. Akimis tiesiog ryte rijo kiekvieną skaidrę, po pranešimo uždavė daugybę puikių klausimų, o užsitęsusią diskusiją prisimenu iki šiol. Suprantu, kad mokyklos retai turi biudžetą tokioms paskaitoms, bet smalsumo ir noro sužinoti ten tikrai nestinga, kaip ir daugelyje kitų viešojo sektoriaus įstaigų“, – pabrėžė I. Kiliuvienė.
Dirbtinio intelekto ateitis
Specialistė neabejoja – dirbtinis intelektas vis sparčiau integruosis į mūsų gyvenimą. Kalbėdama apie šiuo metu jau vykstančius konkrečius pokyčius, I. Kiliuvienė jų išskiria porą.
„Pirmiausia, įrankių integracija ir patogumas naudotojui. Pavyzdžiui, „ChatGPT“ iš pradžių turėjo tik teksto funkciją. Dabar jau galime ir sugeneruoti nuotrauką, ir naudotis integruota internetine „Bing“ paieška, ir kelti dokumentus. Kita kryptis – sparčiai tobulėja užklausų kūrimo technika (angl. prompt-engineering). Tarkime, jau dabar egzistuoja atskiri to paties „ChatGPT“ agentai (GPTs) – modelio versijos, pritaikytos konkrečioms užduotims. Pavyzdžiui, darbo skelbimų ar kokio nors produkto aprašymo agentas: mes jam „sumaitiname“ pradinius savo reikalavimus (faktai, jų išdėstymo principas, teksto struktūra, dydis ir pan.). Šie reikalavimai yra išsaugomi ir vėliau mums nebereikia kiekvieną kartą rašyti daugybės teksto, stengiantis iš naujo apibrėžti užduotį“, – pasakoja I. Kiliuvienė.