Žvalgyboje aviacija ilgą laiką buvo kone vienintelis būdas pasižvalgyti į priešo sudėtį. Tačiau tobulėjant oro gynybos sistemoms, orlaiviams skristi užsienio oro erdvėje tapo vis labiau pavojinga. JAV garsiausias žvalgybinis lėktuvas U-2 tarnauja jau 65-erius metus, 2023 metais jau planuojama nutraukti jo eksploatavimą. Dar anksčiau iš tarnybos pasitraukė „SR-71 Blackbird“ orlaivis.
Jų vieton stoja žvalgybiniai dronai, pvz., „RQ-9 Reeper“, „RQ-4 Global Hawk“ ar kiti. „Global Hawk“ yra brangiausias masiškai gaminamas bepilotis orlaivis, jo kaina, vertinama, siekia apie 140 milijonų dolerių. Jo kūrimo programa atsiėjo 14 milijardų dolerių. O pats mažiausias dronas – „Black Hornet“ – sveria vos 33 gramus.
Patirtis parodė, kad nedaug yra prasmės investuoti milijonus dolerių į brangius ir technologiškai pažangius dronus – svarbiau, kad jų būtų daug. Tačiau būtent pirmuoju keliu nuėjusios NATO kariuomenės.
„Realiame kare reikia labai daug pigių dronų, kurie gali būti gaminami masiška ir greitai“, – rašo forbes.ua apžvalgininkas Vladimir Datsenko.
Ukrainoje žvalgybos funkciją paprastai atlieka paprasti komerciniai dronai, turintys kokybišką kamerą ir užtikrinantys gerą kontrolę. Jie leidžia greitai pakoreguoti artilerijos ugnį, padidinti šūvių naikinimo efektyvumą. Pažangesni dronai leidžia artilerijos sviedinius nukreipti į taikinį, kontroliuojant drono operatoriui – taip galima judančius taikinius naikinti be specifinių koordinačių.
Didesni dronai naudojami kaip atakos dronai. Jais gabenamos nedidelės valdomos raketos, kurių pakanka sunaikinti vieną technikos ar įrangos vienetą. Tam dronai ir buvo kuriami prieš karą, tačiau dabar Ukrainoje dronai atsiskleidžia ir tokiose užduotyse, kuriose jų naudingumu anksčiau buvo abejojama.
Dronai minosvaidžiai
Jau karo pradžioje dronai pradėti naudoti ne tik žvalgybai, bet ir norint ką nors numesti. Tokios taktikos naudotos ir kituose karuose, pvz., Sirijoje, tačiau Ukrainoje tai tapo masiniu reiškiniu. Apstu vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose, kur Ukrainiečių dronai ant rusų pozicijų numeta granatas.
Ukrainą jau pasiekė 800 naujausių Taivano dronų „Revolver 860“, kuriuose įmontuota būgno sistema gali talpinti aštuonias minas, priklausomai nuo jų kalibro. Šis dronas gali nuskristi 20 kilometrų ir ore kyboti iki 40-ies minučių.
Tačiau Ukraina jau ima naudoti ir dar galingesnius vietoje pasigamintus dronus, kurie turi du būgnus. Taip pat pasirodo ir dronai su didesniais sprogmenimis.
Kainuoja šie dronai tiek pat, kiek ir tradiciniai minosvaidžiai – apie 20-50 tūkst. dolerių, tačiau jų efektyvumas nepalyginimai didesnis. Didžiausias trūkumas – jie jautrūs elektroniniams trikdžiams.
Jei nuo tradicinių minosvaidžių galima saugotis apkasuose, virš griovio pakibusiems dronams tai nėra didelė kliūtis. Palaipsniui dronai tampa alternatyva.
Maži dronai „kamikadzės“
Rusija taipogi kuria tokius dronus – „Lancet“ ir „Kub“, tik kyla klausimų, kiek jie efektyvūs. Socialiniuose tinkluose buvo pasirodęs vaizdo įrašas, kuriame, tikėtina, „Lancet“ sunaikina ukrainiečių haubicą. Nors vaizdo įrašas atrodė įtikinamai, vėliau Ukrainieičų žurnalistai parodė, kad haubicos pažeidimai minimalūs.
Rusijos dronų kovinės galvutės svoris siekia apie 2-5 kilogramus – žinoma, jie pavojingi kariams. Patys ukrainiečiai vertina, kad rusų dronai yra gana lėti ir triukšmingi, todėl efektyvumas gali būti mažas.
Palyginimui, „Javelin“ prieštankinė raketa turi 8,4 kilogramų galvutę ir kryptingai nukreipiamą sprogimą, kuris įveikia net ir modernių tankų šarvus. Abejotina, ar „Lancet“ padarytų rimtesnės žalos sunkiasvorėms šarvuotoms transporto priemonėms. Tačiau rusai „Lancet'ų“ turi daug, tai atitinka „pigaus ir paprasto“ drono kriterijų, jį galima gaminti masiškai ir greitai papildyti ištuštėjusius išteklius.
Ukraina gavo šiek tiek dronų „kamikadzių“ iš lenkijos, tačiau jų kovinė galvutė dar mažesnė, apie 0,8 kilogramo, jais galima atakuoti tik gyvąją jėgą. Tradiciniai dronai minosvaidžiai tą daro efektyviau, vertina apžvalgininkas V. Datsenko.
„Ukraina pralaimi lenktynėse dėl ilgai ore kabančių dronų. Net ir vertinant abejotiną „Lancet“ efektyvumą, Rusija turi sisteminį sprendimą ir jį naudoja. Žinoma, Ukraina turi „Excalibur“ nutaikomų artilerijos sviedinių, kurie užtikrina tikslius smūgius 40 kilometrų spinduliu. Tačiau „Excalibur“ sviediniai kainuoja beveik tiek pat, kiek ir „Switchblade 600“ – apie 180 tūkst. dolerių“, – apžvelgė jis.
Dideli dronai kamikadzės
Dronus, galinčius nešti didesnius nei 50 kilogramų sprogmenis, pirmoji kare panaudojo Ukrainos pusė, atakuodama Rusijos naftos bazes. Tikėtina, tam pasitelkti Kinijos komerciniai „Mugin-5 PRO“ dronai, kurie kainuoja apie 10 tūkst. dolerių. Šių dronų pranašumas – nuskrendamas nuotolis, kuris siekia nuo 250 iki 1500 kilometrų.
Šie dronai itin paprasti, pigūs, o „krovinį“ pristato į vietą pagal GPS koordinates. Šie dronai nėra kontroliuojami operatoriaus, tad jie kada atsparūs trikdymui elektromagnetinėmis priemonėmis. Jie skrenda apibrėžtu maršrutu gana žemame aukštyje.
Tačiau Ukraina kol kas neturėjo galimybės gauti masinės prieigos prie tokių sistemų. Tik neseniai šalies gynybos konglomeratas „Ukroboronprom“ pranešė baigęs kurti droną, galintį nuskristi 1000 kilometrų ir gabenti 75 kilogramų svorio sprogmenį. Kol kas nėra kalbų apie masinę gamybą.
Tuo metu Rusija nuo rugpjūčio pradėjo naudoti Irane gamintus „Shaded-136“ dronus. V. Datsenko vertina, kad Rusija iš Irano galėjo užsakyti apie 2500 tokių dronų tuomet, kai Ukraina panaudojo gal apie 10.
Dronai kamikadzės yra šimtus kartų pigesni, gali greitai būti gaminami didelėmis partijomis, o pagrindinės dalys – iš civilinių pigių dronų. Tačiau tokių dronų reikia daugiau. Jei viena sparnuotoji raketa neša 250-500 kilogramų krovinį, dronas būna apribotas iki 25-50 kilogramų. Pigūs vidaus degimo varikliai neleidžia skristi greitai. Pvz., iranietiškas „Shahed-136“ skrenda 100-180 km/h greičiu, kai sparnuotoji raketa – apie 1000 km/h. Balistinės raketos ar artilerijos sviediniai yra gerokai greitesni.
Kuo didesnis greitis, tuo sudėtingiau raketą ar sviedinį numušti, dėl to NATO nesvarstė didelių kamikadzių dronų alternatyvos egzistuojančioms sistemoms, nepaisant jų pigumo.
Ukrainai dronas tuo metu yra kol kas vienintelė pasiekiama galimybė pataikyti į taikinius, esančius toliau nei 300 km.
Ilgainiui ukrainiečių dronai gali pradėti kelti pavojų toliau esantiems Rusijos amunicijos sandėliams, aerodrmams, naftos bazėms. Tikėtina, kad ilgainiui pasirodys ir dronai su reaktyviniais varikliais, kurie leis pasiekti ir didesnį nei 1000 km/h greitį.
Laivai kamikadzės – USV
Ko gero garsiausiai nuskambėjusi naujovė šį rudenį – Ukrainos dronai laivai-kamikadzės, dar vadinami USV (angl. unmanned surface vehicle). Jie galutinai palaidojo Rusijos viltis atakuoti Odesą. Ukraina tokius ginklus sukūrė neturėdama ilgo nuotolio raketų, kurios keltų didesnę grėsmę Rusijos Juodosios jūros laivynui.
Kaip ir bepiločiai orlaiviai, USV turi tuos pačius privalumus ir trūkumus. Jie gerokai pigesni ir lengviau pagaminami nei raketos, tačiau jie lėtesni, lengviau ir juos sustabdyti. Tačiau naudojant didelį kiekį sunkiai pastebimų nedidelių laivelių, sėkmės tikimybė gerokai padidėja.
Neaišku, kokius rezultatus atnešė Ukrainos ataka prieš Juodosios jūros laivyną, tačiau po jos rusai daugumą savo laivų perdislokavo į Novorosijską, o Ukraina tuo metu kuria visą USV parką.
Gali ateiti laikai, kai tradicinis laivynas taps bejėgis prieš tūkstantį kartų pigesnius didelėmis partijomis gaminamus nepilotuojamus laivelius.
Netrukus gali pasirodyti prieš dronus kovojantys dronai
Nors pigi raketa yra efektyvus ginklas prieš brangiai kainuojantį orlaivį, tačiau aibės dronų reiškia, kad juos numušinėti raketomis yra nepraktiška – teks ieškoti paprastesnių priemonių. Antžeminiai įrengimai ne visur gali būti įrengti, jie lėtai pervežami ribotu kelių tinklu.
Dėl to netrukus galime pamatyti ir tokių dronų, kurie naikins kitus dronus.
„Ginklai turi būti ne tik supertechnologiški. Jų išlaidos turi būti grįstos jų pajėgumais mūšio lauke. Jie turi būti pakankami, kad sustabdytų primityvias masines autoritarinių šalių pajėgas“, – teigia „Forbes“ apžvalgininkas.
Jis tikisi, kad artimiausiais metais pasaulyje vyks nepilotuojamų sistemų revoliucija. Tam kuriamos sistemos, kurios leistų valdyti dronus itin dideliu nuotoliu. Tam gali būti pasitelkti panašūs į „Starlink“ palydovinio interneto sprendimai, kurie užtikrintų sparčią ir aukštos kokybės komunikaciją bet kurioje vietoje.
„Daug kas priklausys nuo to, kuris naujas karo technologijas išplėtos greičiau ir didesnėmis apimtimis“, – apibendrino apžvalgininkas.