„Aktyvų laisvalaikį fiksuojančios kameros bei dronai jau tapo kiekvieno aktyvaus lietuvio vartojimo krepšelio dalimi. Stovyklavimas gamtoje, slidinėjimas, kelionės motociklu ar mikroautobusiukais, auto-moto sportas, vandenlentės, ypatingos šeimos akimirkos – žmonės nori unikaliai įamžinti savo patirtis. Veiksmo įranga itin išpopuliarėjo nuomonės formuotojų tarpe, o tai įkvepia ir kitus žmones“, – sako įmonės „Promaksa“ vadovas Antanas Petrauskas.
Pirma tendencija: prasidėjo mažų dronų aukso amžius. Jau pusantrų metų mini dronų (iki 250 gramų) pardavimai sparčiai, nuosekliai auga.
„Sezono metu per mėnesį parduodame daugiau kaip po 100 dronų komplektų. Tai reiškia, kad kiekvieną mėnesį Lietuvoje atsiranda daugiau kaip 100 naujų dronų pilotų. Daugeliu atveju mažieji dronai yra pirmasis pasirinkimas žmonių, kurie tik pradeda filmuoti ar fotografuoti dronais. Mažuosius dronus renkasi ir daug keliaujantys žmonės, nes jie – lengvi ir patogūs, be to, juos naudojant lengva laikytis skirtingų užsienio šalių dronų skraidinimo taisyklių. Trečia augimo priežastis – itin ištobulėjusi mini dronų kamerų kokybė, dėl ko juos pamėgo ir tie, kas filmuoja komerciškai: televizijos reportažams ir įvykiams nušviesti, smulkusis verslas – pamatyti vaizdą iš viršaus, įvertinti stogų ar kaminų būklę, įamžinti savo atliktus statybos, landšafto formavimo ar kitus darbus“, – patirtimi dalinasi A. Petrauskas.
Matydami perspektyvas mini dronų nišoje, gamintojai kuria vis didesnį jų pasirinkimą: jau dabar galima pasirinkti iš 10-ties skirtingų to paties gamintojo komplektacijų ir modifikacijų.
„Atsirado žymiai daugiau funkcionalumo – dronas mato aplinkui esančias kliūtis, atsirado apsaugos funkcijos – žmogui būtų sunku su dronu atsitrenkti į pastatą. Išmanesni dronai jau turi ir sekimo funkciją, pvz. gali pažymėti važiuojantį dviračiu ar su slidėmis nuo kalno besileidžiantį bičiulį – taip yra lengviau norimą objektą išlaikyti ir užfiksuoti kadre“, – dronų populiarumo priežastis vardina A. Petrauskas.
Pagal šių metų sausį įsigaliojusius Europos Sąjungos reikalavimus, iki 250 gramų sveriančius dronus gali pilotuoti kiekvienas žmogus – tam nereikia specialios licencijos. Šis europinis reguliavimas taip pat stipriai prisidėjo prie mini dronų populiarumo Lietuvoje.
Antra tendencija: veiksmo kamerų per pastarąjį pusmetį parduota net dvigubai daugiau (640 vnt.) nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Šiemet akivaizdžiai matome, kad žmonės vėl labiau atsipalaidavo, daugiau dėmesio skiria savo laisvalaikiui ir daugiau keliauja. Jaučiasi, kad jau praėjo kiek laiko po pandemijos ir po karo Ukrainoje pradžios. Norisi įamžinti savo keliones, o veiksmo kameros yra nepamainomos ten, kur yra nors mažiausia rizika pamesti ar sugadinti telefoną: jei nardai, slidinėji, čiuoži vandenlente arba nori filmuoti nuo automobilio, motociklo ar dviračio, juk nesinorės rizikuoti pamesti ar sugadinti telefono“, – pastebi A. Petrauskas.
Veiksmo kamerų paklausą augina ir Lietuvoje didėjantis blogerių, vlogerių, youtuberių, tiktokerių ir instagramerių skaičius.
„Šie filmuotojai neretai dedasi kamerą ant savęs, todėl jiems reikia patogumo, ir, žinoma, kokybiškos įrangos, leidžiančios sukurti unikalų turinį ir išsiskirti iš kitų kūrėjų. Gražus vaizdo turinys patraukia žiūrovus, todėl video kūrėjų banga sparčiai auga – kas pradeda kokį naują projektą, pavyzdžiui, atnaujinti retro automobilį ar pradėti kelionę į tolimus kraštus, kreipiasi į mus. Du su puse karto išaugęs bevielių mikrofonų pardavimas patvirtina, kad kuriant turinį žmonėms ne mažiau svarbus kokybiškas garsas. Nes jei vaizdas – geras, bet garsas – prastas, žiūrimumas iškart nukenčia“, – sako A. Petrauskas.
Kai auga paklausa, atitinkamai gamintojai stengiasi konkuruoti dėl klientų ir taiko lankstesnę kainų sistemą, o tai padeda apsispręsti tiems, kurie dar abejojo įsigyti veiksmo įrangą. Dėl to vieno vartotojo įsigytų prekių krepšelio suma šiemet sumažėjo (pavyzdžiui, pilnaverčio išmaniojo DJI Mini serijos drono komplektą galima įsigyti už 500 eurų, o GoPro veiksmo kamerų rinkinį su būtiniausiai priedais – iki 400 eurų), tačiau išaugo užsakančiųjų žmonių skaičius.
Trečia tendencija: kuo toliau, tuo drąsiau žmonės veiksmo įrangą perka internetu – specializuotose parduotuvėse.
„Vartotojų elgsena stipriai pasikeitė: naujokai lengvai patys susikomplektuoja ir nusiperka veiksmo įrangą internetu. Vidutinė krepšelio suma viršija 1000 eurų. Tai rodo vartotojų pasitikėjimą pirkti besispecializuojančiose interneto parduotuvėse, jie nesivadovauja kriterijumi „kur pigiau“. Tai rodo klientų išprusimą ir tai, kad jiems reikia ne tik daikto, bet visos paslaugos: – ir aptarnavimo, ir kompetentingo patarimo iškilus klausimams, ir galimybės apdrausti droną gamintojo draudimu“, – komentuoja A. Petrauskas.
Pasak jo, perkantieji internetu ypatingai vertina greitį. „Veiksmo įrangos, ypač įvairių priedų – filtrų, baterijų, atminties kortelių ir pan., Lietuvos vartotojams reikia čia ir dabar. Apie tai gauname itin daug atsiliepimų, kad pavyko nusipirkti iškart, kai sugalvojo, ir kad prekės atkeliavo kitą dieną po užsakymo“, – įvardijo A. Petrauskas.
Ketvirta tendencija: dronų pritaikymą darbe atrado verslo segmentas, ypač teikiantieji paslaugas lauke – stogų, kaminų, statybų, projektavimo, matavimo, apželdinimo, saulės ar vėjo jėgainių specialistai ir pan. Tai taupo laiką ir žmogiškuosius resursus, padidina darbų saugą, iš esmės keičia darbų pobūdį.
„Kam rizikuoti žmogaus sveikata ar gyvybe, jeigu 5 aukšte kiauras stogas, vietoj to, kad ieškotum, kaip ant jo užlipti, su dronu galima per 10 minučių matyti pilną stogo vaizdą aukštos raiškos nuotraukose. Kaminams aptarnauti reikia aukštalipio pažymėjimo, be to, tai užima laiko, o virš stogo pakeltas dronas pritraukia vaizdą iki iki smulkiausių detalių, galima apžiūrinėti net varžto galvutės dydžio pažeidimus, ir tokią informaciją galima susirinkti labai greitai, be licencijų ir specifinio pasiruošimo. Projektuotojams dronai jau tapo kasdieniu darbo įrankiu – per kelias minutes nusifotografuoja ir grįžę į biurą turi aiškios raiškos stogo maketą“, – palygina A. Petrauskas.
Dar, pasak jo, pastaruoju metu tapo itin populiaru fiksuoti lauko darbų progresą – tai naudojama ir atsiminimui, ir darbų portfolio papildymui, ir viešai komunikacijai.
Žemdirbiai yra dar viena dronų vartotojų niša.
„Anksčiau, jei stichinė nelaimė išguldydavo javus, žemdirbys prie lauko krašto užsilipdavo ant visureigio ir žiūrėdavo iš akies, o dabar su dronais nusifotografuoja lauką ir mato visą žemėlapį, kokią žalą sukėlė gamtos reiškiniai ar laukiniai žvėrys“, – pasakoja A. Petrauskas.
Atskiras profesionalų naudojamas segmentas yra dronai su termovizoriais, kurie užfiksuoja stogų, sienų, langų ir pan. temperatūrinius skirtumus. Inspektuojant saulės panelių parkus ir vėjo jėgaines su dronų pagalba visi įtrūkimai ir pažeidimai matosi kaip ant delno.
„Dronus su termovizoriais dažnai naudoja ir žmonių, veislinių šunų, iš ganyklos pabėgusių galvijų ar avių paieškai. Ūkininkams dronai su termovizoriais padeda imtis prevencinių priemonių, kai ateina ruduo ir žvėrys mėgsta pasivaikščioti po laukus – labai gerai matosi žvėrių išmindžioti takai“, – įdomių detalių pasakoja A. Petrauskas, įsitikinęs, kad veiksmo įrangos pritaikymo galimybės tiek verslui, tiek privatiems žmonėms yra beribės.
Nauja dronų pilotų rengimo mokykla
Lietuvoje atidaroma dronų pilotų rengimo mokykla „Drone Training School“, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pirmojo asmens vaizdo principu (angl. „First Person View“, FPV) veikiančių dronų valdymo įgūdžius galės įgyti tiek specializuotų – kariuomenės, policijos, Lietuvos šaulių sąjungos ir kitų institucijų atstovai, tiek įmonės ir privatūs asmenys.
„Drone Training School“ mokymai prasidės jau š. m. rugsėjo mėnesį Vilniuje ir ateityje vyks visoje Lietuvoje. Būsimų pilotų patogumui įgyti dronų valdymo įgūdžius bus galima visuose didžiuosiuose šalies miestuose. Mokykloje dirbs instruktoriai, kurie žinias ir patirtį įgijo Ukrainoje. „Drone Training School“ bendradarbiauja su gerai žinoma „Boryviter“ kariuomenės rengimo mokykla Ukrainoje, o tai leis užtikrinti aukštą mokymų kokybę ir mokymų programos aktualumą. Išskirtinės programos ypatybės
„Mokymų programos yra pritaikomos pagal kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Civilius asmenis mokysime ne tik valdyti droną, bet ir mokėti jį sukonfigūruoti, pasirinkti tinkamus komponentus. Specializuotoms, institucinėms įstaigoms bus siūlomos programos, pritaikytos šiuolaikiniams iššūkiams, remiantis Ukrainos karo patirtimi. Ukrainos konfliktas aiškiai parodė, kad dronai tapo neišvengiama karo dalimi, o gebėjimas juos valdyti dažnai lemia kovos rezultatą. Todėl mūsų mokyklos programoje didelis dėmesys skiriamas taktiniam dronų panaudojimui ir operacijų planavimui. Tam planuojame pritaikyti ir programinę įrangą, kuri mokymosi procesą padarys maksimaliai naudingą, bet ir labai įdomų“, – teigia VšĮ „Maži bet stiprūs“ vadovė bei „Drone Training School“ direktorė Giedrė Gudonytė.
Mokymų trukmė priklausys nuo pasirinktos programos ir sieks nuo 60 iki 120 valandų. Daug dėmesio bus skiriama praktiniam mokymuisi įvairiomis sąlygomis. „Tai intensyvūs kursai, kurie apims platų teorinių ir praktinių žinių spektrą, įskaitant dronų valdymo, vaizdo sistemų, radijo ryšio, konfigūravimo bei dronų surinkimo aspektus. Mokymus baigę dalyviai įgis ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, būtinų saugiam ir efektyviam dronų valdymui. Mažose, iki 20 asmenų grupėse teoriniai mokymai bus koncentruoti, o praktika vyks grupėse iki 10 asmenų, užtikrinant asmeninį dėmesį kiekvienam besimokančiajam“ – teigia G. Gudonytė.