L. Apynis teigia, kad kai „Wi–Fi“ tinkle nėra slaptažodžio, dažniausiai nebūna ir jokio šifravimo, o kai nėra šifravimo, programišiui prisijungus prie tokio tinklo gana lengva pamatyti kitų prisijungusių vartotojų duomenų srautą.
„Pavyzdžiui, jeigu kažkas jungiasi prie banko sistemos, prie socialinių tinklų, visus tuos duomenis gali būti pamatyti programišius, kuris yra prisijungęs prie to paties nesaugaus tinklo. Taip jis gali tuos visus duomenis susirinkti sau ir pats vartotojas to nežinos, gal tik pamatys po kelių dienų, kad jo banko sąskaitoje jau bandoma pasisavinti pinigus“, – komentuoja L. Apynis.
Pasak jo, dažniausiai būna pavagiamos paskyros, „nulaužiami“ socialinių tinklų slaptažodžiai.
„Būna, kad į mus kreipiasi žmonės, kurie teigia, kad niekur nesuvedė duomenų ir jie vis tiek dingo, programišiai prisijungė prie paskyros. Taip pat jie gali prisijungti ir prie elektroninių parduotuvių, ypač jeigu yra pridėta kortelė, tai net nereikės tiesiai prie banko prisijungti, užteks pakeisti pristatymo adresą ir prekės bus siunčiamos ten“, – perspėja jis.
Vienas svarbiausių patarimų, anot kibernetinio saugumo eksperto, visur naudoti dviejų faktorių autentifikaciją.
„Juodojoje rinkoje paprasto žmogaus duomenys kibernetiniam sukčiui nebus naudingi, tačiau jie naudojami platinti toliau tą sukčiavimo nuorodą. Pavyzdžiui, „nulaužiama“ jūsų „Facebook“ paskyra, jūsų visiems kontaktams išsiunčiama kenkėjiška nuoroda arba prašoma pinigų, sakoma, kad reikia pagalbos – kažkas užkimba ir tai plinta“, – teigia pašnekovas.
Jis primena, kad telefone reikėtų naudoti biometrinius duomenis ir slaptažodžius, reguliariai atnaujinti sistemą.
„Pametus telefoną vagims nebus lengva jį „nulaužti“, jei jis bus užrakintas slaptažodžiu ir biometriniais duomenimis. Dabar biometrinis patikrinimas labai patobulėjo, pirmaisiais metais užtekdavo padaryti nuotrauką ir ją išlenkti, tai atrodydavo kaip veidas ir pavykdavo atrakinti telefoną, dabar jau viskas patobulėjo ir yra sudėtinga. Piršto antspaudą irgi būtų sudėtinga pavogti, nebent reikėtų turėti labai gerą kopiją, kur žmogus buvo prisilietęs, čia jau kaip filmuose“, – šypsosi L. Apynis.
Pasak jo, yra programėlių, kurios gali su slaptažodžiu apsaugoti kitas programėles, kai kuriuose telefonuose tai yra integruota į telefonus.
„Vis dėlto, jei telefonas yra atnaujintas, turi naujausią operacinę sistemą, yra veido atpažinimas arba piršto antspaudas, tai tikrai yra pakankamai saugu. PIN kodas irgi yra saugu, jeigu tai nėra, pavyzdžiui, 1234, o saugus kodas. Tačiau su minėta programėle galima apsaugoti, pavyzdžiui, banko programėlę, tada tikrai niekas taip paprastai ten nepateks“, – sako kibernetinio saugumo specialistas.
