– Kuo „LinkedIn“ turinys išsiskiria nuo kituose socialiniuose tinkluose publikuojamo turinio?
– „LinkedIn“ nuo pat pradžių buvo ir vis dar yra profesinio turinio kanalas, kur žmonės ieško darbo ar darbuotojų, o, pavyzdžiui, „Instagram“ ar „TikTok“ yra daugiau pramoginio turinio platformos. Aš ir pati kaip vartotojas, kai noriu rimtesnio turinio, einu į „LinkedIn“, o kai noriu atsipalaiduoti ir tiesiog lengviau vartojamo turinio – į „Instagram“. Taigi žinodama, ko auditorija tikisi vienoje ar kitoje platformoje, stengiuosi atskirti ir išskaidyti publikuojamą informaciją. Pavyzdžiui, „Instagram“ platformą paversti labiau asmeniniu dienoraščiu ir jame dalintis nuotraukomis iš kelionių, mada, pomėgiais, ar kitomis pramogomis. Tuo metu „LinkedIn“ – kalbėti daugiau apie profesinius dalykus kaip darbus, karjerą, asmeninį tobulėjimą. Pastarasis socialinis tinklas auga sparčiau nei „Instagram“ – ką tik pasiekiau 15 000 sekėjų, o „Instagram“ auga lėčiau, todėl jaučiu, kad „LinkedIn“ man pavyksta labiau suprasti auditoriją, ko jai reikia.
– O kaip apibūdintumėte savo „LinkedIn“ auditoriją, kuri seka jūsų profilį?
– Atidžiai seku ir analizuoju, kokie žmonės mane seka, nes tai padeda suprasti ir kurti įtraukesnį turinį. Bendrai galiu pasakyti, kad mano auditorija tikrai labai spalvinga! Pirmiausia, kadangi kuriu turinį lietuvių kalba, tai daugiausia mano įrašus stebi ir seka lietuviai. Žinoma, yra ir dalis užsieniečių, buvusių kolegų iš mano ankstesnių darbų užsienyje. Antra, labiausiai pastebiu, kad mano sekėjų rate – komunikacijos, marketingo, personalo sričių specialistai arba bendrai tie, kurie domisi asmeninio prekės ženklo kūrimu. Džiaugiuosi, kad mano turinį stebi ir nemažai didelių įmonių vadovų.
– Pasidalinkite patarimais, kaip tokia socialinių tinklų platforma gali prisidėti prie verslo plėtros ar to paties jūsų minėto asmeninio įvaizdžio kūrimo.
– Visada atsakant į panašų klausimą pasitelkiu savo asmenine istorija, nuo ko ir prasidėjo mano komunikacija „LinkedIn“ – tuomet žmonėms lengviau suprasti, kaip turinio kūrimas gali monetizuotis.
Mano aktyvi komunikacijos pradžia „LinkedIn“ buvo tada, kai pradėjau dirbti pardavimuose oro uoste. Man reikėjo surasti klientus, kurie pirktų oro uosto paslaugas, ir tuomet pagalvojau, kad „LinkedIn“ yra tokia neišnaudota platforma, kurioje visi tie reikalingi žmonės jau yra vienoje vietoje, jų nereikia pagauti gatvėje ar bendrauti per tarpininkus. Pradėjau ne tik juo kalbinti, bet ir kurti turinį – pasakojau istoriją apie paslaugas, už kurias buvau atsakinga, ir net nepastebėjau, kaip greitai ši platforma pradėjo generuoti apie 30 proc. mano pardavimų. Plius, užmezgiau puikių kontaktų.
Matant, kaip puikiai komunikacija „LinkedIn“ konvertuojasi į pardavimus, kilo ir motyvacija kurti dar daugiau turinio, o su tuo atėjo ir kitas svarbus dalykas – asmeninio prekės ženklo augimas: mane pradėjo kviesti į įvairias konferencijas, podcast‘us ar interviu, sulaukdavau ir dabar dar sulaukiu įvairių darbo pasiūlymų, rinkoje pradėjau darytis matoma ir stebima. Plius, save tikrai galiu laikyti viena iš įmonės ambasadorių, o tai padeda kurti įmonės įvaizdį bei gerinti reputaciją.
Žinoma, kelias atrandant save šioje platformoje nebuvo lengvas, reikėjo laiko, tačiau vis daugiau rašant, stebint ir analizuojant save pradėjau suprasti, kas asmeniškai man labiau tinka, apie ką rašyti patinka ir į kokias temas auditorija įsitraukia labiau. Na, bet čia galėtų būti jau atskira tema.
– O ar pastebite klaidų, kurias daro „LinkedIn“ platformoje turiniu besidalinančios įmonės ar individualūs asmenys? Galbūt jos kai kuriems „kiša koją“ išnaudoti visas šios platformos galimybes...
– Viena pati didžiausia problema – įmonės ar žmonės komunikuojant pamiršta pasakoti... istoriją. Pastebiu, kad nėra kuriamos istorijos, dažnu atveju nepaieškoma įdomesnių kampų, kaip pristatyti paslaugą, prekę ar tiesiog įmonę. Todėl vienas dažnesnių mano patarimų apie turinio kūrimą visada būna Carmine Gallo knygos „Storytelling: pasakojimo meistrystė“ rekomendacija, kuri mane sužavėjo ir „padėjo“ pamatą kuriant įtraukų turinį.
Kita klaida, kuri dažnai rėžia akį, ta, kad žmonės, kuriantys turinį, prisidaro profesionalių įvaizdžio fotosesijų, rašo labai sudėtingus tekstus, o iš tikrųjų, ko reikia auditorijai, tai paprastumas. Kaip aš mėgstu sakyti – žmonėms reikia žmonių: kasdieniškų, nenuglamūrintų situacijų su čia ir dabar užfiksuotais kadrais ir papasakotų kuo paprastesniais bei visiems suprantamais žodžiais. Apie tai nemažai kalbama ir mano minėtoje knygoje.
– Koks turėtų būti turinys „LinkedIn“? Ar pakanka teksto, ar visgi reikėtų daugiau dėmesio skirti vizualizacijai?
– Aš visada sakau, kad tie komunikacijos specialistai, kurie kalba apie kažkokias taisykles turinio kūrimui, yra neteisūs ir šiek tiek apgauna. Mano nuomone, nėra nei geriausio laiko, kada kelti įrašus, nei geriausio vizualo, nei teksto rašymo taisyklių. Platformoje yra tokių žmonių, kurie rašo įrašus nedėdami absoliučiai jokių nuotraukų, paveikslėlių ir jų įrašai vis tiek tampa labai populiarūs. Yra ir atvirkštinių variantų – kai nededa jokio teksto, o tik publikuoja vizualą, kurie irgi pasiekia didelę auditoriją. Iš esmės, labai svarbu būti unikaliu savaip ir pateikti visą turinį taip, kaip tau atrodo geriausiai. Aš pati turiu savotišką rašymo stilių bei požiūrį į pasaulį, bet, manau, kad būtent tas unikalumas ir traukia žmones.
– O ar būtinas kažkoks pasiruošimas, speciali technika, norint kurti kokybišką ir įtraukų turinį?
– Realiai, vienintelis dalykas, kurio dabar reikia turinio kūrėjui – išmanus mobilusis telefonas. Aš pati tam naudoju tik telefoną. Svarbu, kad jo kamera būtų kokybiška ir veiktų „Word“ programa tekstams. Kuo didesnis ir kokybiškesnis ekranas – tuo patogiau tuos tekstus rašyti. Mano naudojamas „Samsung Galaxy S23 Ultra“ ne tik pasižymi šiomis savybėmis, bet ir turi integruotą pieštuką, kuriuo gali rašyti ranka žodžius ir jis juos pagauna bei konvertuoja į kompiuterinį variantą, kas taip pat yra labai patogu.
Kažkada juokėmės, kad, kai atsirado pirmieji telefonai, jie buvo labai dideli ir atrodydavo kaip plytos. Tada jie po truputį mažėjo, o dabar vėl grįžtam į pradinį tašką ir vėl norime vis didesnio telefono. Kadangi jis pradeda atlikt nešiojamo kompiuterio funkciją, užtenka didelio telefono ekrano ir juo gali atlikti visus darbus..
– Kokias vyraujančias madas ar tendencijas pastebite „LinkedIn“ platformoje?
– Labai džiaugiuosi tendencija, kad žmonės bendrai pradėjo kurti daugiau turinio lietuviškame „LinkedIn“. Panašu, kad naudotojai darosi vis atviresni, nors dar trūksta to „švarko nusiėmimo“ ir „plaukų paleidimo“.
Dar pastebiu, kad vis daugiau nuomonės formuotojų iš „Instagram“ ateina į „LinkedIn“, nors kol kas matau prastą praktiką, kai turinys yra dubliuojamas su esančiu „Instagram‘e“. Deja, tokiu atveju, sėkmės nereikėtų tikėtis, nes platformos savo turiniu labai skirtingos. Na, bet bus įdomu stebėti, ar jų turinys transformuosis.
– Gal įžvelgiate kokių prognozių ar tendencijų, kurių verta tikėtis „LinkedIn“ 2023-iaisais?
– „LinkedIn“, kaip ir bet kokia kita platforma, auga ir keičiasi, tad nenuostabu, kad ir čia su kiekvienais metais turime naujovių. Viena iš prognozių, kurią jau galima pastebėti, kad šiame kanale pamatysime vis daugiau prekės ženklų bendradarbiavimų su turinio kūrėjais bei vis daugiau įmonių ambasadorių. Pačios platformos kūrėjai pristatė, kad atsiras ir reklamos galimybės padidinti įrašų peržiūras, tai toks funkcionalumas tik patvirtina prognozes. Tiesa, tai šiek tiek ir gąsdina, kad toks funkcionalumas gali paversti šį socialinį tinklą į skelbimų lentą, kaip vienu metu buvo atsitikę su „Facebook“.
Atsiranda naujų funkcijų, tokių kaip nuotraukų karuselė, kur gali dėti ne vieną, o, pavyzdžiui, dešimt nuotraukų. Taip pat, nepaisant to, kad video formatas tapo karaliumi 2021-2022 metais, „LinkedIn“ sraute tik dabar jo daugėja. Manau, kad tuos atnaujinimus žmonės išnaudos ir bandys per juos atrasti savo unikalumą.
Tiesa, norėtųsi, kad nepaisant visų naujovių, „LinkedIn“ ir toliau išliktų profesionalaus turinio platforma, kur ateini kažką sužinoti, įsikvėpti bei išmokti.