„Energiją taupančios dėžutės“: gyventojams – tai apgaulė, tačiau verslas turėtų susitvarkyti reaktyviąją energiją ir taupyti

Kam pačiam taupyti elektros energiją, jei už jus tai padarys „išmani dėžutė“ įjungta į rozetę? Inžinieriai patikina – stebuklų už kelis ar keliolika eurų parduodamos dėžutės nedaro, o dar pačios gali vartoti elektros. O štai įmonės, kurios moka už reaktyvinę elektros energiją, iš tiesų turėtų pasimatuoti, ar nepermoka „už laidų kaitinimą“ dėl nesubalansuoto elektros tinklo, tik joms jau siūloma įranga – profesionali.

Pabrangus elektros energijai, padaugėjo ir siūlytojų sutaupyti. Dažniausiai Kinijos elektroninėse parduotuvėse siūlomi prietaisai „elektros taupymo dėžutės“ žada „išlyginti“ ar stabilizuoti elektros svyravimus, ir taip sutaupyti. „Įtampos optimizavimas“, „elektros srovės balansavimas“, „tinklo nuostolių mažinimas“ – tokiais epitetais aprašyti prietaisai, kurių kainos prasideda nuo kelerių iki keliolikos eurų.

LOGIN.LT skaitytojai pasidomėjo, kaip jos veikia. Tačiau trumpas atsakymas – dažniausiai niekaip. Ne kartą apžvalgininkų ardyti šie prietaisai, be prijungtos LED lemputės, geresniu atveju dar kartais atranda kondensatorių, kuris kiek palygina elektros įtampos svyravimus, tačiau namų tinkle poveikis netgi nejuntamas.

Tačiau tai niekuo nėra susiję su gyventojo mokama elektros sąskaita.

„Jei radote dėžutę „Aliexpress“ ir galvojote, kad taupote – tai yra nesąmonė“, – patvirtino elektros montavimo ir instaliavimo įmonės „Arektra“ vadovas Artūras Bartaševičius.

Net ir teoriškai, norint pasiekti naudos namų tinklui, energijos svyravimus išlyginantys prietaisai turėtų būti jungiami prie įvado, o ne tiesiog kurioje nors tinklo vietoje. Tokiu atveju jie, jei kokybiški, elektros vis tiek nesutaupytų, bet bent jau padėtų apsaugoti prietaisų nuo galimų viršįtampių, pvz., žaibuojant.

„Delfi“ skaitytojai jau ir anksčiau pastebėjo, kad naudojant tokias dėžutes jokio teigiamo poveikio sąskaitoms nebūna. O jei prietaisas netvarkingas, jis gali kelti ir gaisro pavojų.

Ne kartą jutūberiai ardė tokias dėžutes ir jose neatrado jokių didelį poveikį darančių komponentų, nėra jokių išmanių mikroshemų, kurios „aktyviai stebi tinklą“. Be to, butiniai elektros skaitikliai nematuoja vadinamosios reaktyviosios elektros energijos, ir negali įvertinti galimų netolygumų.

Tačiau tai, kas neaktualu gyventojams, gali būti svarbu įmonėse, kurios naudoja daug elektros energijos. Joms sąskaitose atsiranda eilutė už reaktyvinę elektros energiją – tai energija, kuri nieko naudingo nepagamino, bet buvo sunaudota dėl netvarkingo tinklo.

ESO sąskaitas už reaktyviąją energiją rašo iki 23,5 tūkst. įmonių

Elektros skirstymo operatorius (ESO) paaiškina, kad elektros energijos galia turi dvi dedamąsias – aktyviąją ir reaktyviąją. Įprastai, kai galvojame apie elektros energijos suvartojimą, galvojame apie aktyviąją galią, kuri varo įrengimus, maitina elektros prietaisus – nudirba naudingą darbą.

„Reaktyvioji galia, tai tokia iš elektros tinklo vartotojui perduodamos galios dalis, kuri vartotojo įrenginiuose nesukuria naudingo darbo (mechaninės ar šiluminės energijos pavidalu), tačiau elektros tinkluose (tiek skirstomajame, tiek vartotojo vidaus tinkle), dėl šios galios dedamosios padidėja tekančios srovės. Dėl šio srovės padidėjimo tinkluose padidėja ir aktyvios energijos nuostoliai, daugiau kaista tiek vartotojo vidaus, tiek skirstomojo tinklo elementai“, – rašoma ESO atsiųstame komentare.

Reaktyvinė energija nėra sunaudojama, o lieka tinkle, pvz., magnetinių laukų pavidalu, dėl to ji trikdo viso tinklo veiklą. Tokiais atvejais papildomas kondensatorius ar relė gali padėti lyginti įtampos svyravimus ir sumažinti įmonės sąskaitą. Tik tam naudojami įrenginiai jau yra specializuoti, profesionalūs, ir kainuojantys ne kelis eurus.

„Reaktyviosios galios dydį nusako vartotojo įrenginių galios koeficientas – santykis tarp aktyviosios ir pilnutinės galios. Idealiu atveju jis yra lygus 1“, – paaiškina ESO.

Bendrovė skaičiuoja, kad už reaktyviąją energiją moka iki 23,5 tūkstančių verslo klientų, kurių leistinoji naudoti galia viršija 30 kW – tačiau negalėjo pateikti statistikos, kiek iš jų turi netvarkingus tinklus, kokios vidutinės sąskaitos už reaktyviąją elektros energiją.

„Šiuolaikiniai reaktyviosios galios kompensavimo įrenginiai, geba labai tiksliai sukompensuoti reaktyviosios energijos srautus, santykinai nėra brangūs ir po įdiegimo nereikalauja papildomų sąnaudų. Paminėtina, kad reaktyviosios galios kompensavimo funkciją gali atlikti ir vartotojo tinkle įrengta saulės elektrinė, jei jos įranga yra tinkamai parinkta ir suderinta“, – pataria ESO.

ESO verslui pasidairyti rinkoje įmonių, kurios turėtų reikiamą kvalifikaciją ir patirtį, bei galėtų pasiūlyti reikiamus sprendimus, jei reaktyvinės elektros sąnaudos ima draskyti kišenę – idealiu atveju, sutvarkius tinklą, tokia eilutė sąskaitoje galėtų būti arti nulio.

Verslo klientų įrenginių sukuriamą reaktyviosios energijos kiekius nusako sąskaitose už reaktyvinės elektros energijos generavimą (arba vartojimą) nurodytos kVArh, bei mokėtinos sumos.

„Arektra“ vadovas A. Bartaševičius atsiduso, kad dažnai Lietuvos įmonės savo elektros tinklus prisimena tik tuomet, kai jau kas nors sugenda. Jis abejoja, ar dauguma įmonių bus susitvarkiusios savo reaktyviosios galios naudojimą. Tačiau taip pat ir pripažino, kad kompensavimo įrenginiai paprastai aktualūs didesnėms įmonėms, pvz. gamybinėms, ar kitoms, kurios naudoja didesnės galios įrenginių.