Skaitmeninių rinkų įstatymas (angl. Digital Markets Act, DMA) žymi perversmą konkurencijos teisės srityje, o priežiūros institucijoms suteikia galių pasirūpinti, kad didžiausi pasaulyje rinkų dalyviai internete imtųsi elgtis kitaip.
Viso jo poveikio tuojau pat nepajusime, tačiau jau ketvirtadienį įsigalios griežtesnės priemonės, taikomos vadinamosioms bendrovėms „kontrolierėms“ – tokioms, kaip bendrovės „Google“ pagrindinė įmonė „Alphabet“, „Amazon“, „Apple“, platformos „TikTok“ savininkė „ByteDance“, „Meta“ bei „Microsoft“.
Atrodo, kad ES pagaliau pasimokė iš metų metus teismuose besitęsiančių bylų, kuriose neretai veltui stengiamasi užkirsti kelią konkurenciją ribojantiems technologijų milžinių veiksmams, ir apsirūpino galiomis priversti tokias įmones paklusti.
DMA yra nustatyta įmonėms taikomų taisyklių, skirtų užtikrinti lygias galimybes visiems rinkos dalyviams – pavyzdžiui, vartotojams būtų suteikiama daugiau galimybių rinktis, kokią naršyklę naudoti savo prietaisuose, neverčiant jų prisirišti prie numatytosios.
Pavyzdžiui, bendrovei „Google“ bus uždrausta paieškų sistemose pirmenybę teikti nuosavoms platformoms, tokioms, kaip „Google Shopping“.
Tuo tarpu „Apple“ privalės suteikti išmaniųjų telefonų „iPhone“ naudotojams galimybę naudotis ne tik „App Store“ bei „Apple Pay“, bet ir kitokiomis programėlių parduotuvėmis ir konkurentų teikiamomis atsiskaitymo sistemomis.
„Turint omenyje, kaip sparčiai šios rinkos vystosi ir kaip ilgai trunka įprastinės konkurencijos procedūros, būtina turėti galimybę įsikišti anksčiau, o ne po to, kai žala jau būna padaryta“, – kalbėjo Briuselyje įsikūrusios teisės kontoros „Gide“ teisininkas Romainas Rardas.
Bendrovės „Apple“ „pasityčiojimas“
Visos šešios technologijų milžinės jau pranešė atliksiančios įvairių pakeitimų – nuo tada, kai rugsėjį atsidūrė ES antimonopolinės priežiūros funkciją atliekančios Komisijos taikiklyje, jos turėjo pakankamai laiko pasiruošti.
Tačiau R. Rardas mano, kad išvadas daryti yra per anksti.
„Ar bendrovės viso labo vykdys mažiausio lygio reikalavimus, nekeisdamos savo elgesio ir jeigu taip, kokių veiksmų Komisija yra pasirengusi imtis, kad pritaikytų DMA ir aukščiausio lygio jame numatytas poveikio priemones?“, – klausė jis.
Penktadienį į Komisiją kreipėsi 34 skaitmeninės bendrovės ir organizacijos, prašydamos imtis priemonių bendrovės „Apple“ atžvilgiu – jų teigimu, numatyti pakeitimai, kuriais yra siekiama vykdyti DMA reikalavimus, yra „pasityčiojimas“ iš įstatymo.
Aišku tai, kad naujasis įstatymas suteikia ES griežtesnių priemonių užtikrinti, kad reikalavimai būtų vykdomi.
Šiuo metu už konkurencijos įstatymų pažeidimus bendrovėms gali būti skiriamos baudos, siekiančios 10 proc. jų pasaulinės apyvartos. Pagal DMA, už pakartotinius pažeidimus baudų dydis gali siekti ir iki 20 proc. apyvartos.
Daugiau galių
Formuodama naująsias taisykles, ES rėmėsi pirmiau įgyta patirtimi.
Nuo 2017 m. bendrovei „Google“ Europos Sąjungoje yra skirta baudų, kurių bendra suma siekia maždaug aštuonis milijardus eurų, tačiau su jos galinga paieškos sistema susijusio piktnaudžiavimo problemos tos baudos išspręsti nepadėjo.
Kritikai netgi teigia, kad tokios milžiniškos baudos didžiausioms technologijų bendrovėms tėra grašiai, ypač turint omenyje, kad bendrovės „Google“ vieno ketvirčio pelnas sudaro maždaug 20 mlrd. eurų.
Būtent dėl tokių nerimą keliančių dalykų Komisija ir apsirūpino galiomis imtis pažeidėjų ir, jei reikia, priversti juos parduoti dalį savo verslo.
Kai kas sako, jog tokios priemonės yra lyg „atominė bomba“. Tik ar išdrįs ES ja pasinaudoti?
„Mes ne vieną mėnesį tarėmės su bendrovėmis, norėdamos paaiškinti, kad žaidimo taisyklės keičiasi. Bet kuri reikalavimų nesilaikanti bendrovė sulauks griežtų sankcijų“, – naujienų agentūrai AFP sakė ES vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas.
Dabar Komisija studijuos kiekvienos bendrovės planus vykdyti nustatytus reikalavimus be toliau kalbėsis tiek su milžinėmis, tiek su suinteresuotosiomis nepriklausomomis organizacijomis.
DMA suteiks ES galimybių greičiau imtis veiksmų, mat maždaug šimtui Komisijos ekspertų, atsakingų už šių taisyklių taikymą, palengvės įrodinėjimo našta.
Pavyzdžiui, Komisija pagal pirmiau galiojusius teisės aktus 2010 m. pradėjo procesą prieš bendrovę „Google“, tačiau 2,4 mlrd. eurų bauda JAV milžinei buvo skirta tik 2017 m.
Byloje buvo pateikta keletas apeliacijų ir Briuselis vis dar laukia galutinio ES teismų sprendimo.
Pagal DMA Komisija sprendimą priimti turi per 12 mėnesių nuo tos dienos, kai bendrovės atžvilgiu buvo pradėtas teismo proceso. O kad teisininkai negalėtų užversti priežiūros institucijos dokumentų lavina, nustatomas reikalavimas, kad vienas dokumentas negali būti ilgesnis nei 50 lapų.
„Tai svarbus žingsnis, padėsiantis daryti pažangą“, – kalbėjo antimonopolinės teisės ekspertas Andrea Collart iš bendrovės „Forward Global“.
„DMA siekiama konkrečiai patenkinti su skaitmeninėmis milžinėmis varžytis šiandien nesugebančių konkurentų poreikius“, – pridūrė jis.