Kovo 27 d. Europos Parlamentas ir valstybės narės susitarė iki 2026 m. svarbiausiuose keliuose įrengti elektros įkrovimo stoteles automobiliams mažiausiai kas 60 kilometrų, skelbė Delfi.lt. Taip siekiama paskatinti vidaus degimo variklių atsisakymą.
Manoma, kad elektros įkrovimo infrastruktūros trūkumas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, stabdančių perėjimą, nes vairuotojai skundžiasi nerandantys pakankamai vietų įkrauti automobilius, kai šie pakeliui išsikrauna, rašo „Bloomberg“. Visą straipsnį skaitykite ČIA.
Stotelės dygs pagrindiniuose keliuose
Susisiekimo ministerija pristatė esamos viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros ir jos plėtros iki 2030 m. žemėlapį, kuris yra nuolat atnaujinamas:
„Šiuo metu žemėlapyje pateikiama informacija apie esamas ir planuojamas viešąsias elektromobilių įkrovimo prieigas prie valstybinės reikšmės kelių ir šalies savivaldybėse.
Iš žemėlapio matyti, kad Lietuvoje jau yra suplanuota lengvųjų automobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra, atitinkanti ES reikalavimus“, – teigia Susisiekimo ministerija.
Anot jos, Lietuvos pagrindinio TEN-T („Trans-European Transport Network“) tinklo ilgis yra 583 km, jam priskiriami A1, A5, A8, A10, A17 keliai, o Lietuvos visuotiniam TEN-T tinklui, kuris yra platesnis, priskiriami likę magistraliniai keliai; jo ilgis – 2067 km.
„Į šį tinklą įtrauktos svarbiausios Lietuvos tarptautinės kelių ir geležinkelių jungtys: „Rail Baltica“, „Via Baltica“, Klaipėda / Kaliningradas – Kaunas – Vilnius – Lietuvos / Baltarusijos siena, taip pat Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir Tarptautinis Vilniaus oro uostas“, – teigia ministerijos atstovai.
Mano, kad tinklas plečiamas per lėtai
Elektromobilių įkrovimo sprendimus kuriančios įmonės „Inbalance grid“ vadovas Simonas Stankus teigia, kad siekiant auginti elektromobilių skaičių šalyje, pirmiausia reikėtų užtikrinti patogią įkrovimo infrastruktūrą ne tik mieste, bet ir komfortą elektromobiliu įveikiant ilgesnes atkarpas.
„Valstybiniu, Europos Sąjungos mastu kuriamos iniciatyvos padeda artėti prie numatytų tikslų, tačiau ir patys tikslai ne visada nustatomi remiantis praktiniu skaičiavimu“, – teigia S. Stankus.
Anot jo, vidutinis metinis paros eismo intensyvumas autostradoje Vilnius-Kaunas siekia 30 tūkstančių automobilių.
„Ir nors šiuo metu Lietuvoje yra apie 10 tūkst. elektromobilių, iki 2030 m. jų skaičių Lietuvoje planuojama „išauginti“ iki 260 tūkst. (maždaug 1/7 viso šalies auto parko). Tad jei darome prielaidą, kad intensyvumas autostradoje nekis, per parą ja pravažiuos daugiau kaip 4 tūkst. elektromobilių.
Pagal iškeltą tikslą – svarbiausiuose keliuose įrengti įkrovimo stoteles elektromobiliams mažiausiai kas 60 kilometrų, šioje atkarpoje pakaktų pastatyti vieną elektromobilių įkrovimo prieigą ir tikslas būtų įgyvendintas“, – tikina pašnekovas.
Pasak jo, šiuo metu viešasis greitojo elektromobilių įkrovimo tinklas autostradose yra vystomas, tačiau per lėtai.
„Pradžią tam padarė Lietuvos automobilių kelių direkcija, su pirmosiomis nemokamomis stotelėmis, kurių veikimas laikui bėgant pradėjo kelti iššūkių.
Pagrindiniuose keliuose jau turime išvystytą automobilius aptarnaujančią infrastruktūrą – kas keliasdešimt kilometrų pastatytos degalinės, stebinčios augantį elektromobilių srautą, taip pat pradeda statyti įkrovimo stoteles.
Prie jų prisijungia pakelėse esančios kavinės, restoranai, viešbučiai ar net per daug nenutolę miesteliai, matantys galimybę pasistačius stotelę atsivesti papildomą vartotojų srautą. Tad plėtra vyksta labiau natūraliai, tačiau toli gražu ne pakankamu greičiu“, – teigia S. Stankus.
Galia – ne mažiau nei 150 kW
Pasak Susisiekimo ministerijos, pagrindiniame TEN-T tinkle iki 2025 m. gruodžio 31 d. turės būti įrengti ne mažesnės kaip 400 kW galios įkrovimo parkai, turintys bent vieną 150 kW įkrovimo prieigą.
„Iki 2027 m. gruodžio 31 d., įkrovimo parkų galia turės siekti ne mažiau 600 kW su bent dviem 150 kW įkrovimo prieigomis.
TEN-T visuotiniame tinkle iki 2030 m. gruodžio 31 d. turės būti įrengti 300 kW galios parkai su bent viena 150 kW įkrovimo prieiga, išdėstant juos ne mažesniu kaip 60 km atstumu.
Iki 2027 m. gruodžio 31 d. turės būti padengta bent 50 proc. kelių tinklo“, – aiškina Susisiekimo ministerija.
Pasak ministerijos, ar įmanoma įgyvendinti šiuos reikalavimus visoje Europoje, sunku atsakyti, tačiau Lietuvoje įkrovimo infrastruktūra lengviesiems automobiliams ir buvo planuojama atsižvelgiant į šiuos reikalavimus.
„Tam numatytos ir finansinės priemonės – 61,5 mln. Eur Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų iki 2026 m. paskatins įrengti 5250 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų 42 savivaldybių teritorijose, šalia valstybinės reikšmės kelių, degalinėse, oro, vandens uostose, geležinkelio, autobusų stotyse“, – aiškina Susisiekimo ministerija.
Taip pat iš 2021–2027 ES investicijų (10 mln. Eur) programos numatyta parama 2950 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų vystymui 18-oje savivaldybių.
„Prioritetas – savivaldybių elektromobilių įkrovimo infrastruktūros planuose nurodytoms vietoms ir valstybinės reikšmės keliams, pagal nacionaliniu mastu suplanuotus ruožus. Šiuo metu rengiami ir derinami finansavimo priemonių aprašai, o priemones tikimasi paskelbti 2023 m. antrajame-trečiajame ketvirtyje“, – teigia Susisiekimo ministerijos atstovai.
