Minimų įgaliojimų naudojimui turės pritarti teisėjas, o neseniai iš dalies pakeistame įstatymo projekte draudžiama juos naudoti prieš žurnalistus, teisininkus ir kitų „jautrių profesijų atstovus“, rašo „Le Monde“.
Siekiama, kad ši priemonė būtų naudojama tik rimtais atvejais ir ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Geografinė paieška būtų taikoma tik nusikaltimams, už kuriuos baudžiama ne mažiau kaip penkeriais metais laisvės atėmimo.
Ankstesnė įstatymo projekto versija buvo priimta Prancūzijos Senate, tačiau norint, kad pataisa taptų įstatymu, jai turės pritarti ši teisėkūros institucija.
Skaitmeninių teisių grupė „La Quadrature du Net“ atkreipė dėmesį į galimą piktnaudžiavimą. Kadangi įstatymo projekte nėra aiškiai apibrėžta, kas yra sunkus nusikaltimas, nuogąstaujama, kad Prancūzijos vyriausybė gali juo pasinaudoti, siekdama susidoroti su aplinkosaugos aktyvistais ir kitais asmenimis, kurie nekelia rimtos grėsmės.
Organizacija taip pat pažymi, kad nerimą kelianti saugumo politika turi įprotį plėstis ir į mažiau rimtus nusikaltimus. „La Quadrature“ teigia, kad iš pradžių genetinė registracija buvo taikoma tik seksualiniams nusikaltėliams, tačiau dabar ji taikoma daugumai nusikaltimų.
Grupė taip pat pažymi, kad nuotolinė prieiga gali priklausyti nuo saugumo spragų. Policija išnaudotų saugumo spragas, užuot nurodinėjusi gamintojams, kaip tas spragas ištaisyti, sako „La Quadrature“.
Prancūzijos teisingumo ministras Éricas Dupond-Moretti sako, kad įgaliojimai būtų naudojami tik „dešimtims“ bylų per metus ir kad tai yra „toli“ nuo G. Orwello 1984 m. stebėjimo valstybės. Politiko teigimu, tai gali net išgelbėti gyvybes.
Teisės aktas priimamas didėjant susirūpinimui dėl vyriausybinių prietaisų stebėjimo. Kilęs atgarsis prieš „NSO Group“, kurios šnipinėjimo programa „Pegasus“, kaip įtariama, buvo piktnaudžiaujama šnipinėjant disidentus, aktyvistus ir net politikus.
Nors Prancūzijos įstatymo projektas yra tikslingesnis, jis tikrai nedžiugina tų, kurie nerimauja dėl valdžios perteklinių įgaliojimų.
