„Fintech“ rinkos įžvalgos: investicijų bus mažiau, tačiau sustiprinsime konkurencingumą

Finansinių technologijų sektorius Lietuvoje nepaliauja vystytis: nuosekliai auga dirbančiųjų skaičius, didėja įmonių apyvartos, sumokama daugiau mokesčių. Vis dėlto prognozuojama, kad pasaulinės stagnacijos fone „fintech“ bendrovės nepasižymės audringu kopimu į viršų, o vystymosi resursų teks ieškoti optimizuojant veiklą.

Kaip įveikti bene sunkiausius per pastarąjį dešimtmetį iššūkius bus aptariama Vilniuje, finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ bei asociacijos „Fintech Hub LT“ rengiamoje tarptautinėje konferencijoje „Fintech Day“.

Vienas jos organizatorių Liudas Kanapienis, klientų pažinimo ir pinigų plovimo prevencijos sprendimų bendrovės „Ondato“ vadovas, žiniasklaidai atsiųstoje informacijoje dalinasi mintimis apie svarbiausias „fintech“ sektoriaus aktualijas.

– Pasaulyje ir Lietuvoje stiprėja nuomonė, kad finansinių technologijų sektoriui reikalinga optimizacija. Kodėl?

– Tarptautiniai konfliktai ir pinigų politikos griežtinimas neabejotinai veikia tiek ES, tiek ir kitas pasaulio ekonomikas. Vis daugiau kalbama apie recesijos požymius 2023 metais, pavyzdžiui, Davoso Pasaulio ekonomikos forumo atlikta ekonomistų apklausa rodo, kad du trečdaliai viešojo ir privataus sektoriaus autoritetingų ekonomistų mano, kad šiais metais tikėtina pasaulinė recesija.

Taip pat tikimasi, kad 2023 m. verslo aktyvumą slopins daugybė neigiamų veiksnių. 9 iš 10 respondentų tikisi, kad įmones slėgs ir silpna paklausa, ir didelės skolinimosi išlaidos, o daugiau kaip 60 proc. nurodė, kad didės gamybos sąnaudos. Tikimasi, kad šie iššūkiai paskatins tarptautines įmones mažinti sąnaudas. Pavyzdžiui, įmonės mažins veiklos išlaidas, atleis darbuotojus ir optimizuos tiekimo grandines.

Natūralu, kad ir finansinių technologijų sektoriui reikia ruoštis galimai recesijai, peržiūrėti bei optimizuoti procesus. Jau dabar galime matyti, kaip didelės technologijų kompanijos atleidžia darbuotojus, o kai kurios eina tiesiog procesų optimizavimo keliu.

Puikiai prisimename dar praėjusiais metais garsiai prasidėjusią atleidimų bangą, kuomet apie darbuotojų atleidimą pranešė „Klarna“, „Meta“, „Snapchat“, „Salesforce“ ir kitos didelės technologijų įmonės. O ir visai neseniai nuskambėjęs pranešimas apie „Microsoft“ kompanijos planuojamus atleisti apie penkis procentus visų savo darbuotojų įrodo, kad dideli technologijų verslai ne tik mažina savo tempus, bet ir optimizuoja žmogiškuosius išteklius.

– Ar kalbame tik apie darbuotojų optimizaciją? Ką konkrečiai reikėtų daryti „fintech“ sektoriaus įmonėms?

Kalbant apie optimizaciją, verslai dažnai griebiasi atleidimų, mat būtent technologijų srityje žmogiškieji ištekliai sudaro didelę dalį sąnaudų. Tačiau, mano požiūriu, reikia į tai žvelgti kiek kitaip. Istoriniai duomenys mus moko, kad krizės metu tos įmonės, kurios optimizavosi, tačiau visiškai nenukirto reklamos biudžetų, neatleido darbuotojų ar kitaip nelėtino veiklos, išlošė daugiausiai ir toliau augo.

Svarbu yra optimizuoti procesus strategiškai, kad optimizacija duotų paspirtį augimui, o ne atvirkščiai. Paimkime konkretų pavyzdį iš finansų rinkos. Kiekviena finansų įstaiga turi užtikrinti klientų pažinimą (angl. know your customer, KYC) ir pinigų plovimo prevenciją (angl. anti money laundering, AML). Čia verslo kaštai sudaro didelę dalį išlaidų ir tos išlaidos negeneruoja pajamų. Tad natūralu, kad reikia automatizuoti procesus, nes šioje srityje daugybė rankų darbo ir efektyvumo trūkumas yra labai didelis. Be abejonės, reikia išlaikyti tokį patį ar net geresnį atitikties lygį.

Tokių sričių versle galima rasti daugybę, tad svarbiausia ne funkcijų nukirtimas, ne žmonių atleidimas, o procesų automatizacija ir skaitmenizacija.

Pernai finansinių technologijų bendrovėms Lietuvos bankas skyrė dar daugiau baudų nei 2021-aisiais. Kokios priežastys lemia jų skyrimą? Ar Lietuvos bankas taiko perteklinius reikalavimus „fintech“ sektoriaus akimis?

Reikalavimai Europos Sąjungoje yra vienodi, visos finansų įstaigos laikosi tų pačių direktyvų. Tad pagrindinės baudų priežastys yra žmogiškosios klaidos, nedideli resursai skirti įvairių reikalavimų užtikrinimui, archajiški procesai įmonėse. Tuo tarpu rinkoje yra sprendimų, kurie gali sumažinti žmogiškųjų klaidų faktorių, padidinti efektyvumą ir sustiprinti procesus.

– Ar atitikties griežtinimas lemia tai, kad Lietuvos „fintech“ praranda konkurencinius pranašumus prieš kitas Europos Sąjungos šalis?

– Nemanau, kad reguliavimų griežtinimas lemia, kad Lietuva praranda konkurencinius pranašumus savaime dėl to. Reikia suprasti, kad griežtesnis reguliavimas yra visame pasaulyje, jis skirtas atrasti balansą tarp technologijų plėtros ir rinkos apsaugos. Svarbu, kad reguliuotojas sugebėtų lygiai taip pat greitai reaguoti į besikeičiančią aplinką. Dėl griežtėjančio reguliavimo tokie procesai kaip licencijų išdavimas ir kiti neturėtų būti užtempti.

Rinka neturi lūkesčio, kad nebus nubaustų, nebus patikrinimų, ar kitais būdais rinkos dalyviai nebus prižiūrimi. Rinka turi lūkestį, kad, pavyzdžiui, licencijos išdavimo procesas bus greitas, aiškus ir sklandus, o veikimo rinkoje taisyklės bus taip pat skaidrios, jos nebus dažnai ir iš esmės keičiamos.

Kitas pavyzdys – reikalavimai dėl klientų sudėties. Norėtųsi, kad jie būtų logiški, pagrįsti ir atitiktų bendruosius rinkos lūkesčius.

Visiems šiems klausimams yra sprendimai. Todėl manau priešingai – griežtesnis reguliavimas visame pasaulyje sukuria dar didesnes galimybes mūsų, kaip valstybės, konkurenciniam pranašumui. Tiesiog reikia jais pasinaudoti ir reaguoti greitai.

– Per kelerius pastaruosius metus į Lietuvą persikraustė ar skyrius atidarė nemažai Baltarusijos startuolių. Ar turime galimybių pritraukti startuolius iš Vakarų Europos ar kitų pasaulio dalių?

Labai abejoju, kad galime pritraukti didelių Vakarų Europos startuolių į Lietuva. Dėl mūsų šalies lokacijos Baltarusijos startuolių persikėlimas buvo tiesiog unikali galimybė. Mes esame kaimynai, tad, prasidėjus neramumams, paprasčiausias ir greičiausias būdas persikelti yra į būtent į tokią šalį. Aišku, prisidėjo ir tai, kad sugebėjome greitai jiems sudaryti lengvas sąlygas tai padaryti. Tačiau ir Lenkija nesnaudė, taip pat pritraukė daug startuolių bei talentų.

Kalbant apie Vakarų Europos startuolius, manyčiau, kad nereikėtų būti tokiems optimistiškiems. Vienintelis potencialas, kurį galima įžvelgti, tai yra Europos Sąjungos finansų licencijos, dėl kurių šios įmonės galėtų įsteigti savo atstovybes. Tačiau nereikėtų galvoti, kad tai būtų visos veiklos perkėlimas ar didelės komandos, nes Lietuvos rinka tiesiog yra per maža.

– Jūsų manymu, kokios Lietuvoje „fintech“ veiklą vystančios įmonės šiais metais gali sulaukti investicijų?

Šiais metais visų investicijų klausimas bus keblus. Jau dabar matomas atšalimas ir investicijos šiemet bus gerokai mažesnės. Bendras investicijų skaičius į Lietuvos startuolius ir toliau gali augti, tačiau sumos bus mažesnės palyginti su ankstesniais metais. Tiesiog pinigai pabrango, startuolių vertinimai taip pat sumažėjo.

– Metų pradžioje buvo paskelbta, kad parduotas „Fintech“ senbuvis „Click2Sell“. Ar rinkoje dar yra tokių „juodųjų arkliukų“?

– Mes turime daugybę šviesių protų ir gerų verslų, kurie tiesiog dirba savo darbą ir atlieka jį puikiai. Nevadinčiau jų „juodaisiais arkliukais“, tiesiog esant tinkamoms aplinkybėms, manau, priimami sprendimai yra teisingi, todėl nenustebsiu, jeigu šiais metais matysime daugiau nei įprasta pardavimo sandorių. Taip pat verta nepamiršti, kad mūsų „fintech“ rinka darosi brandesnė, naudojami ir sukurti technologiniai sprendimai darosi vis pažangesni tiek tradicinių finansų, tiek kriptovaliutų srityje, todėl joje veikiantys žaidėjai darosi vis įdomesni stambesniems prekės ženklams.

Konferencija „Fintech Day“ vasario 9 dieną vyks finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centre „Rockit“ (Gynėjų g. 14), iš kurio bus tiesiogiai transliuojama @Rockit kanale „Youtube“ platformoje. Diskusijose apie įvairias sektoriaus sritis, ekosistemos iššūkius ir perspektyvas dalyvaus LR Finansų ministerijos, Lietuvos banko, Jungtinės Karalystės ambasados, „Invest Lithuania“, asociacijos „Fintech Hub LT“, „Ondato“, „Accenture“, „Revolut“, „BankingLab“, „Hawk AI“, Amlyze“, „Sorainen“, kitų startuolių, finansų ir teisės patarėjų, rizikos kapitalo fondų, tarptautinių „fintech“ asociacijų ir bendruomenių atstovai.