Geras „dirbtinio intelekto“ modelis – dar tik pusė mūšio dėl darbo vietų

Dirbtinio intelekto įrankiai, tokie kaip „ChatGPT“ ar „Copilot“, jau dabar galėtų atlaisvinti nemažai darbo vietų. Bet darbo vietos saugios – kol kas modeliai nėra geresni nei žmonės, o veikiau primena mikserio plakamą kokteilį iš informacijos internete.

Naujausias internetą sudrebinęs kūrinys – „OpenAI“ sukurtas plačių galimybių pokalbių robotas „ChatGPT“. Tikriausiai jau teko matyti pokalbių su šiuo robotu ištraukas.

Išsyk pasirodė ir toli siekiančių įžvalgų, kur toks robotas galėtų būti panaudotas. Štai „Forbes“ apžvalgininkas vertina, kad jis galėtų būti panaudotas įmonių rinkodaros turinio rengimui, idėjų generavimui, kompiuterių kodo rašymui, pardavimo proceso dalių automatizavimui, individualių konsultacijų ar instrukcijų teikimui, klientams kylančių problemų sprendimui, teksto vertimui iš vienos kalbos į kitą, klientų dėmesio, įsitraukimo didinimui ir t.t.

Populiarūs jutūberiai, remdamiesi roboto rekomendacijomis, surinko veikiančius žaidimų kompiuterius, apžvalgininkai gavo veikiančių svetainių kodą ir pan.

Kartojama mantra – nesustabdomas technologijų progresas. Netgi „Google“ išsigando galimo naujo konkurento ir žiniasklaidoje skelbta, kad pavymui kompanija ketina daugiau investuoti į dirbtinio intelekto technologijas.

Tačiau realybėje kol kas, nepaisant įtikinamų pirminių rezultatų, sukurti modeliai turi aibes trūkumų. „ChatGPT“ ne išimtis.

Labai savimi pasitikintis robotas – klaidingi atsakymai

Nepaisant įvairių demonstracijų, ką gali padaryti „ChatGPT“, bene pastebimiausia šio roboto savybė – tai, kiek jis pasitiki savo atsakymais.