– Kaip naujausios technologijos pritaikomos karyboje?
– Yra nustatoma grėsmė ir ginkluotė vystoma taip, kad ginklai būtų pranašesni už grėsmę. Pavyzdžiui, mūšio lauke atsiranda kulkosvaidžiai, tam, kad juos įveikti, sukuriami tankai. Tam, kad būtų galima įveikti tankus, sukurti prieštankiniai ginklai, vėliau tankai gavo didesnius šarvus ir t.t.
Yra mąstoma, kaip galima greičiau ir efektyviau naikinti naujas ginklų sistemas.
– Kokia naujausia technologinė grėsmė?
– Šiai dienai konvenciniai ginklai praktiškai pasiekė savo išsivystymo lygį. Ta pati situacija su šaunamaisiais ginklais, kuriuose naudojamas parakas, ar, tiksliau, degimo metu susidaręs slėgis.
Dabar kalba eina apie kitos kartos ginklus – tiesioginės energijos ginklus, pavyzdžiui, lazerius, kosminius ginklus, kibernetinius ginklus. Pastaruosius kartais pervertiname. Kibernetiniai ginklai geri taikos metu.
Kitas dalykas, mes labai išvystę duomenų apdorojimą ir perdavimą. Tas, kuris greičiau priima sprendimą, tas greičiau ir veikia. Vienas iš ginklų paveikia informacijos valdymo sistemas, kad jos blogiau veiktų ir žmonės turi grįžti prie ilgai priimamų sprendimų.
– Kaip tarptautinėje scenoje atrodo Lietuva?
– Valstybių kariuomenės skirstomos į kelias dalis. Vienos labai intensyviai investuoja į naują ginkluotę tam, kad būtų pranašesnės. Kitos valstybės tenkinasi naudota ginkluote iš kitų šalių. Tokiose valstybėse karinės invazijos grėsmė žema. Visgi, mūsų kariuomenę priskirčiau prie tų, kurios perka jau pagamintus ir ilgą laiką naudotus ginklus.
Iš investicijų pusės, paskutinis kelis metus Krašto apsaugos ministerija nedaug investavo į mokslinius tyrimus ar ginkluotės vystymą. Net iš to, ką išvystė, ar pradėjo vystyti, nesu girdėjęs, kad tai būtų pradėjusi naudoti Lietuvos kariuomenė.
Šiai dienai esame produkcijos pirkėjai. Kiek žinau, yra įkurtas Gynybos technologijų vystymo fondas, iš kurio bus finansuojami projektai vystyti tam tikrą ginkluotę, tačiau iki šiol tai buvo daroma chaotiškai ir nedideliais finansiniais ištekliais. Rezultatai irgi buvo nuliniai.
– Kokios naujausios technologijos bus naudojamos Lietuvos kariuomenėje?
– Iš paskutinių pirkimų, verta paminėti, kad Lietuva pirks kovinius dronus, šarvuotus visureigius, pėstininkų mašinas „Vilkas“, taip pat galvoja apie kitą artilerinę sistemą, raketines sistemas. Tai yra pažangios sistemos. Esmė net ne pažangume, o efektyvume. Grubiai tariant, kiek vienas išleistas euras gali sukurti efekto mūšio lauke.
Tarkime, viena tokia sistema kainuoja vieną milijoną eurų – Lietuvai tai būtų labai brangu. Tačiau jos efektyvumas mūšio lauke, arba padaroma žala yra vertinama už 10 mln. eurų. Šiuo atveju, sistema atsiperka dešimt kartų.
Arba dronai – normalaus kovinio drono kaina yra apie pusę milijono eurų. Tačiau dronas turi savo taikinius – radarus, vadavietes ir pan., kurios kainuoja ne tik milijonus eurų, bet ir naikina svarbius taikinius.
– Kaip vertinate Lietuvos kariuomenės vystymo politiką?
– Kariuomenės vystyme nėra galutinio rezultato. Vystymas vyksta nuolat. Atsiranda naujos grėsmės ir turime prie jų prisitaikyti, arba, idealiu atveju, numatyti ateities grėsmes ir jau būti joms pasiruošę.
Lietuvos kariuomenei, kaip susikūrusiai tik kiek daugiau nei prieš 30 metų, tai trūksta daug ko. Drįsčiau teigti, kad jei norime pasiekti pažangios kariuomenės lygį ir jei nelabai skubėsime, tai užtruktume apie pusantro šimto metų. Tačiau realybė diktuoja kitokias sąlygas – neturime dešimtmečių ar šimtmečių.
