Pranešama, kad 13 333 hektarų ploto saulės elektrinė, esanti šiaurės vakarų Sindziango dykumoje ir galinti pati aprūpinti energija nedidelę šalį, praėjusį pirmadienį buvo prijungta prie elektros tinklo.
Ši 3,5 gigavato galios elektrinė, esanti dykumoje Urumči, garsėjančio neramumais garsėjančio Sindziango uigūrų autonominio regiono sostinėje šiaurės vakarų Kinijoje, kasmet turėtų pagaminti apie 6,09 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos.
To užtektų vienai elektrinei aprūpinti energija tokią šalį kaip Kamerūnas ar Laosas arba patenkinti visą Vermonto ar Aliaskos elektros energijos poreikį, rašo iflscience.com.
Ji įrengta sparčiai augant investicijoms į atsinaujinančiąją energiją šalyje, kurias Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) neseniai pavadino „nepaprastomis“.
„2023 m. Kinija užsakė tiek pat saulės fotovoltinės energijos, kiek visas pasaulis 2022 m.“, – nurodė agentūra savo sausio mėn. ataskaitoje „Atsinaujinantys energijos ištekliai 2023“.
Šiuo metu Kinija taip pat yra didžiausia anglies dioksido, išmetamo iš iškastinio kuro ir pramonės, teršėja. Tai daugiausia lemia didžiulis gyventojų skaičius. Tačiau pastaruoju metu pasirodė ženklų, kad Kinijos išmetamo anglies dioksido kiekis gali būti pasiekęs aukščiausią tašką.
Remiantis „Carbon Brief“ atlikta analize, kovo mėn. anglies dioksido kiekis pirmą kartą per 14 mėnesių sumažėjo, rašo „The Economist“. Nors kol kas dar per anksti tai teigti užtikrintai, ekspertai jau seniai įsitikinę, kad šalis ne vėliau kaip 2030 m. pasieks didžiausią išmetamųjų teršalų kiekį.
„Iki 2030 m. beveik pusė Kinijos elektros energijos bus pagaminama iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių“, – prognozavo TEA. Tai daugiausia lemia vis spartėjanti vėjo ir saulės jėgainių parkų plėtra šalyje: iš tiesų, dar prieš pradedant eksploatuoti šią naująją saulės megapoliją, du didžiausi veikiantys įrenginiai jau buvo Vakarų Kinijoje.
Tai populiari tokių projektų bazė. Retai apgyvendintas, daug saulės ir vėjo turintis Sindziango regionas tapo savotišku atsinaujinančiosios energijos gamybos centru šalyje, nors jis tikrai neprarado savo reputacijos dėl turtingų naftos ir mineralinių išteklių.
Kinija yra nusprendusi iki 2060 m. pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį – šis tikslas neįmanomas be didelių investicijų į atsinaujinančius energijos šaltinius. Jei tikėsime naujausiomis žiniomis ir skaičiais, šaliai tai gali pavykti.
