Ne visiems Dirbtinis intelektas atrodo kaip grėsmė, mažinanti galimybes žmonėms. LOGIN.LT rašė apie ekonomisto Raimondo Kuodžio nuogąstavimus, kad dabar vykstanti revoliucija gali žmogų palikti be darbo.
– Kodėl organizacijoje apskritai atsirado DI vadovo pareigybė?
– Kokius naujus darbus jau sukūrė ar netrukus sukurs DI jūsų organizacijoje?
– Naujų darbo vietų DI kol kas nesukūrė, tačiau gana stipriai pakoregavo įmonės duomenų mokslininkų, dizainerių, turinio kūrimo specialistų bei vadovų darbą. Dizaineriai ir turinio kūrimo specialistai adaptuojasi prie DI kuriamos naudos vizualų bei tekstų kūrime, mokydamiesi, kaip geriau instruktuoti ir valdyti DI, kad efektyviau pasiektų savo tikslus.
Duomenų mokslininkai keičia požiūrį į tai, kaip kuriami mašininio mokymosi modeliai – dažnu atveju su gera DI instrukcija (prompt, angl.) gali pasiekti gerą rezultatą per daug trumpesnį laiką, nei kuriant nuo nulio.
Dabartinės tendencijos rodo, jog artimu metu turėtų atsirasti pareigybė, kurią pavadinčiau „AI treneris/mokytojas/partneris“, kurios pagrindinės užduotys: stebėti DI rinką ir analizuoti atsirandančius DI įrankius, kaip jie galėtų būti pritaikyti įmonėje optimizuojant ar automatizuojant darbą, naujų įrankių pristatymas komandoms, DI saugumo klausimai – buvimas žmogumi, kuris gali pakonsultuoti įmonės darbuotojus su DI susijusiais klausimais.
– Kokias tai galimybes suteikia profesine prasme? Yra nuogąstavimų, esą DI naikins darbo vietas – kaip jūs vertinate, ar tai pagrįsta, o gal DI, atvirkščiai, sukurs daugiau ir geresnių darbo vietų?
– DI leidžia vienam žmogui, kuris naudojasi DI, atlikti kelių žmonių, kurie DI nesinaudoja, darbą. Todėl žinoma, darbo vietų srityse, kuriose DI tikrai sprendžia problemas, mažės. Turbūt geriausias to pavyzdys – vertėjai, dirbantys Briuselyje veikiančiose EU institucijose. Per pastarąjį dešimtmetį, šios vienos iš seniausių ir prestižiškiausių profesijų Briuselio institucijose darbuotojų sumažėjo 17%. Tai siejama su technologiniu proveržiu ir DI.
Norint išlikti paklausiu darbo rinkoje, reikia adaptuotis prie besikeičiančios situacijos. Kol kas DI pilnai nepakeis žmonių, bus stebimas darbo vietų mažėjimas, nes technologija dar nėra taip pažengusi, jog veiktų autonomiškai, dar reikalingas žmogus, kuris priimtų galutinį sprendimą.
Tačiau ateityje tai tikrai keisis ir darbai, kurie yra monotoniški, bus automatizuoti DI. Kaip ir su kiekvienu technologiniu proveržiu – tam tikros darbo vietos išnyks, kitos atsiras ir žmonės turės galimybę savo laiką paskirstyti darbams, kurie kuria daugiau vertės.
– Ar DI atnešami darbai yra įdomūs, įtraukiantys, leidžiantys save realizuoti? Kokie?
– Manyčiau, tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Man asmeniškai darbas atrodo įtraukiantis. Jis kitoks, tačiau tikrai įtraukiantis. DI padedant laikas tarp idėjos, jos realizacijos ir pirmo šablono (draft, angl.) yra bent 10 kartų sutrumpinamas ir taip lieka daugiau laiko dirbti prie rezultato gerinimo, tobulinimo ir personalizavimo, kas suteikia didesnį pasitenkinimą savimi.
Taip pat su DI pagalba rezultatas gali pasiekti tokią kūrybiškumo viršūnę, kurią net įsivaizduoti sunku. Pavyzdžiui, dizaineriui pakanka aprašyti pirminę iliustracijos idėją, pasirinkti iš DI pasiūlytų variantų ir užbaigti iliustracijos kūrimą pridedant savų detalių. Ar tai įdomu ir ar leidžia save realizuoti? Manau, kad taip.
Kalbant apie darbus, kurie yra pereinamoje stadijoje, kur DI automatizuoja žmonių darbus – į darbo skelbimą raktažodžio „leidžiantis save realizuoti“ nedėčiau. Kaip, pavyzdžiui, Briuselio vertėjų atveju, žmogus atlieka nebe kūrybinį darbą, o taisytojo – skaito, kas yra sugeneruota DI, ir taiso jo klaidas, tiek gramatines, tiek stiliaus.
– Kaip į DI galimybes žvelgia verslai – ko iš jų tikisi, kur pirmiausia naudoja?
– Žinau bent kelias dideles kompanijas Lietuvoje, kurių vadovai dar nežino ir nėra girdėję apie „ChatGPT“. Tai daug pasako kaip į DI galimybes yra žvelgiama. Tačiau įmonės, kurios susipažinusios su šia technologija, galimybes vertina labai optimistiškai. Daugumoje, kaip ir pas mus, pagrindinę DI sukuriamą naudą mato darbų efektyvinime ir automatizavime (tiek vidiniams darbuotojams, tiek išoriniams klientams).
Pagrindinis tikslas yra naudojant DI ir turimus resursus pasiekti daugiau. Geras pavyzdys, kaip DI padeda „Hostinger“ klientams, – svetainių kūrimo įrankis. Anksčiau svetainės kūrimas būdavo nuobodus ir daug laiko kainuojantis darbas. Su DI pagalba sugebėjome šį procesą optimizuoti iki minučių.
DI jau diegiame ir savo procesuose – praėjusią savaitę į klientų aptarnavimo centrą kreipęsis klientas gavo „ChatGPT“ pasiūlytą sprendimą. Kol kas tai pirmieji ir testiniai bandymai, kurių rezultatus vertiname, tobuliname.