Kauno technologijos universiteto Biomedicininės inžinerijos instituto direktorius, profesorius Vaidotas Marozas teigia, kad išmanieji laikrodžiai yra vienas ryškiausių informacinių technologijų revoliucijos rezultatų.
„Šie nuolat dėvimi prietaisai ne tik padeda stebėti žmogaus sveikatos būklę, bet ir gali identifikuoti besimptomius subklinikinius atvejus, taip užkirsdami kelią rimtoms komplikacijoms, pavyzdžiui, smegenų insultui“, – sako V. Marozas.
Pasak jo, šiuo metu išmanieji laikrodžiai užima apie 30 milijardų dolerių rinkos dalį, o tyrimų įmonės prognozuoja, kad 2032 m. jie užims 100 milijardų dolerių ir skaičiai toliau augs.
„Išmanieji laikrodžiai jau dabar gali atpažinti žmogaus širdies ritmo sutrikimus ir tai padaryti net ne klinikoje, o namuose, parke ar autobuse. Pavyzdžiui, 2024 m. viename moksliniame straipsnyje dėvimi prietaisai paminėti net 10 kartų, ir mokslininkai teigia, kad verta atkreipti dėmesį į dėvimus prietaisus, kurie šiuos sutrikimus atpažįsta gerokai anksčiau“, – teigia profesorius.
Anot jo, 2013 m. pačiam teko dalyvauti tarptautiniame projekte, kurio tikslas buvo apžvelgti tuo metu rinkoje buvusius išmaniuosius dėvimus prietaisus.
„Tuo metu tokių prietaisų buvo labai mažai, vos keletas vienetų, kuriuos mums teko įsigyti ir ištirti, o paskui jau kurti savus, tokius, kurių matėme, kad trūksta. Tirdami esamus prietaisus pamatėme, kad labai svyruoja jų tikslumas, patikimumas, pavyzdžiui, vieni rodė mažesnį kraujospūdį, kiti – didesnį, ypač didelės paklaidos buvo skaičiuojant žingsnius, kalorijas“, – komentuoja pašnekovas.
Dabar jis teigia, kad išmaniesiems laikrodžiams didžiausią įtaką daro technologijų pažanga, miniatiūrizacija, jutiklių pažanga ir duomenų apdorojimas.
„Šiuo metu Vokietijoje jau veikia Skaitmeninės sveikatos prietaisų iniciatyva, kai gydytojas turi galimybę išrašyti receptą, kuriame nurodoma dėvėti prietaisą ir naudotis programėle, su kuria jis gali įvertinti, ar pas žmogų yra, pavyzdžiui, protarpinė aritmija. Tokių programėlių ir prietaisų daugėja“, – teigia V. Marozas.
