Laivybos įmonė „Cargill“, išsinuomojusi šį laivą, tikisi, kad ši technologija padės pramonei pasukti ekologiškesnės ateities link, rašo „BBC News“.
Burių „WindWings“ paskirtis – sumažinti degalų sąnaudas, taigi, ir pačios laivybos anglies dvideginio pėdsaką.
Skaičiuojama, kad laivybos pramonė yra atsakinga už maždaug 2,1 proc. visame pasaulyje išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio.
Pirmoji „Pyxis Ocean“ kelionė iš Kinijos į Braziliją taps pirmuoju realiu „WindWings“ išbandymu ir suteiks galimybę įvertinti, ar grįžimas prie tradicinio laivų varymo būdo galėtų būti tinkamas variantas krovinių gabenimui jūra.
Kol laivas stovi uoste, sparnai būna sulankstyti, o kai išplaukia į atvirus vandenis, jie išsiskleidžia. Šios burės yra 37,5 m aukščio ir pagamintos iš tos pačios medžiagos kaip ir vėjo turbinos, kad būtų patvarios.
Manoma, kad suteikus laivui galimybę išnaudoti vėją, o ne tik priklausyti nuo variklio, krovininio laivo išmetamų teršalų kiekis per visą jo eksploatavimo laikotarpį sumažėtų 30 proc.
„Cargill Ocean Transportation“ prezidentas Janas Dielemanas teigė, kad jų pramonė „leidžiasi į kelionę dekarbonizacijos link“. Jis pripažino, kad stebuklingo sprendimo nėra, tačiau pažymėjo, kad ši technologija rodo, kaip greitai viskas keičiasi.
„Jei prieš penkerius, šešerius metus žmonių iš laivybos sektoriaus būtumėte paklausę apie dekarbonizaciją, jie būtų atsakę: „Na, tai bus labai sunku, nemanau, kad tai įvyktų artimiausiu metu“, – sakė jis BBC.
„Praėjus penkeriems metams, manau, kad kalbos visiškai pasikeitė, ir visi yra įsitikinę, kad turi asmeniškai kažko imtis – tik visiems gana sunku įsivaizduoti, kaip tai padaryti“.
„Todėl mes, kaip vienas iš didesnių žaidėjų, nusprendėme imtis tam tikros rizikos, išbandyti kai kuriuos dalykus ir pastūmėti šią pramonę į priekį“.
„Pyxis Ocean“ savo kelionės tikslą pasieks per šešias savaites, tačiau jo naudojama technologija yra kur kas greitesnės kilmės.
Ją sukūrė Jungtinės Karalystės įmonė „BAR Technologies“, kuri atskilo nuo sero Beno Ainslie 2017 metų „America`s Cup“ komandos – pastarosios varžybos kartais vadinamos „Formulės-1“ lenktynėmis jūrose.
„Tai vienas lėčiausių mūsų vykdytų projektų, tačiau jis neabejotinai turės didžiausią poveikį planetai“, – BBC sakė minėtos įmonės vadovas Johnas Cooperis, anksčiau dirbęs „Formulės-1“ „McLaren“ komandoje.
Jis mano, kad ši kelionė taps lūžio tašku jūrų pramonėje.
„Prognozuoju, kad iki 2025 metų pusė naujai pastatytų laivų bus užsakyti su vėjo varomąja jėga“, – teigė jis.
„Toks tikras esu dėl to, kad ji padeda sutaupyti pusantros tonos degalų per dieną. Jei laivas turės keturis sparnus, jis sutaupys šešias tonas kuro, o tai yra 20 sutaupytų tonų CO2 per dieną. Tai didžiuliai skaičiai“.
Ši inovacija buvo sukurta Jungtinėje Karalystėje, tačiau patys sparnai gaminami Kinijoje. J. Cooperis sako, kad bendrovė negali jų gamintis tėvynėje dėl nepakankamos vyriausybės paramos mažinant importuojamo plieno kainą.
„Gaila, labai norėčiau gaminti juos Jungtinėje Karalystėje“, – sakė jis BBC.
„Mesti viską burėms“
Ekspertai teigia, kad vėjo energija yra perspektyvi sritis, kai laivybos pramonė stengiasi sumažinti maždaug 837 mln. tonų kasmet išmetamo CO2.
Liepos mėnesį ji sutiko „iki 2050 metų arba maždaug 2050 metais“ planetą šildančių dujų kiekį sumažinti iki nulio – tačiau kritikai sako, kad šis įsipareigojimas yra tuščias.
„Vėjo energija gali daug ką pakeisti“, – sako laivybos tyrinėtojas, daktaras Simonas Bullockas, dirbantis Mančesterio universiteto Tyndallo centre.
Jis teigė, kad naujiems, švaresniems degalams atsirasti prireiks laiko, „todėl turime viską mesti į egzistuojančių laivų eksploatacines priemones, pavyzdžiui, pritaisant laivams bures, aitvarus ir rotorius“.
„Galiausiai reikia, kad visi laivai naudotų anglies dioksido neišskiriančią energiją, tačiau kol kas turime užtikrinti, kad kiekviena kelionė būtų kuo efektyvesnė. Mažesnis greitis taip pat yra kritiškai svarbi šio sprendimo dalis“, – sakė jis BBC.
Laivybos duomenų bendrovės „Clarksons Research“ vykdomasis direktorius Stephenas Gordonas sutiko, kad su vėju susijusios technologijos „įgauna tam tikrą pagreitį“.
„Per pastaruosius 12 mėnesių šią technologiją naudojančių laivų skaičius padvigubėjo“, – aiškino jis.
„Tačiau skaičiai nėra dideli. Tarptautiniame laivyne ir tarp naujai statomų laivų užsakymų, kuriuos sudaro daugiau kaip 110 tūkst. laivų, šiandien turime duomenų, jog tik mažiau nei 100 laivų turi pagalbines vėjo technologijas“.
Net jei šis skaičius smarkiai padidėtų, vėjo technologijos gali būti tinkamos ne visiems laivams. Burės, pavyzdžiui, gali trukdyti iškrauti konteinerius.
„Laivybos pramonė dar neturi aiškios dekarbonizacijos strategijos, ir, atsižvelgiant į šio iššūkio mastą ir pasaulio laivyno įvairovę, mažai tikėtina, kad artimiausiu ar vidutinės trukmės laikotarpiu bus rastas vieningas sprendimas“, – prognozavo S. Gordonas.
Tačiau Johnas Cooperis iš „BAR Technologies“ buvo optimistiškesnis ir teigė, kad vėjo sparnų ateitis yra labai perspektyvi.
Jis taip pat prisipažįsta, kad jį džiugina mintis, jog ši pramonė grįžta prie savo ištakų.
„Inžinieriams tai nepatinka, bet aš visada sakau, kad tai sugrįžimas į ateitį“, – sakė jis.
„Išradus didžiulius vidaus degimo variklius, sunyko prekybos ir buriavimo keliai, o dabar bandysime šią tendenciją šiek tiek pasukti atgal“.