„Šis tarptautinis interneto greičio testas yra atliekamas kiekvieną metų ketvirtį, tad galima aiškiai matyti šalių ir atskirų interneto tiekėjų progresą. Tačiau tai nėra tik varžybos – kurio tinklas yra platesnis ar internetas greitesnis, žiūrint plačiau, tai yra bendra šalies ekonominė pažanga. Turbūt, niekas nesiginčys, kad naujos technologijos istoriškai visada buvo svarbi produktyvumo, taigi, ir ekonominės plėtros, varomoji jėga, todėl jų vystymas daugeliui šalių tampa konkurenciniu pranašumu. Kad ir to paties Singapūro, kuris yra „Ookla“ reitingų viršuje, ir kuris neatsiejamas nuo pažangių technologijų. Sunku įsivaizduoti, kad ši šalis būtų ten, kur yra dabar, jeigu interneto infrastruktūra – ir turizmo prasme, ir aukštųjų technologijų kūrimo – joje nebūtų gerai išvystyta.
Nekalbu apie tai, kad įvairių sprendimų telekomunikacijų rinkai bendrovė „Ericsson“ anksčiau atliko tyrimą, kurio duomenys parodė, jog dvigubai padidinus interneto greitį, BVP padidėja 0,3 procento. Dar daugiau – plačiajuosčio ryšio skverbties padidėjimas 10 proc. punktų BVP padidina 1 procentu. Taip nutinka dėl kelių esminių priežasčių: įvairūs, laikui imlūs procesai tampa paprastesni ir greitesni, todėl padidėja darbuotojų našumas ir per tą patį laiką jie gali sukurti daugiau paslaugų ar produktų, be to, didesnė interneto skverbtis didina švietimo bei sveikatos paslaugų prieinamumą, o sveika ir išsilavinusi tauta neišvengiamai didina šalies BVP“, – pastebi T. Burovas.
Pasak jo, geresnis internetas lemia ir e-komercijos plėtrą, o per pandemiją išmoktos pamokos parodė, kad laimėjo tie, kurie sugebėjo greitai prisitaikyti prie pakitusių rinkos sąlygų ir išnaudoti santykinai didelį mūsų šalies interneto prieinamumą bei vartotojų kompiuterinį raštingumą.
„Kai išgirstame apie panašius interneto greičio reitingus, žinoma, pirmiausiai savanaudiškai pagalvojame, kad nuo šiol žaisti kompiuterinius žaidimus ar žiūrėti mėgstamus filmus galėsiu patogiau, bet nesusimąstome, kaip stipriai tai veikia ir kitas mūsų gyvenimo sritis. Juk telekomunikacijų operatoriai, investuodami į interneto ryšio infrastruktūrą, prisideda prie to, kad šalyje atsirastų naujos technologijos, startuoliai galėtų pritraukti naujų investicijų, o Lietuva nenustotų garsėti savo mokslo pasiekimais. Todėl nenustojame dirbti ir mes: per pastaruosius keletą metų į savo tinklo atnaujinimą ir plėtrą jau investavome daugiau nei 20 mln. eur, ateityje taip pat esame numatę lėšų tinklo atnaujinimui, nes aiškiai matome, kaip ši investicija pasiteisina. Jei artimiausiu metu ir ne BVP atžvilgiu, bent greitu internetu mūsų klientams“, – sako T. Burovas.
Balandžio 17 d. „Ookla“ pateiktos ataskaitos duomenimis, plačiajuosčio interneto reitinge Lietuva pakilo per vieną poziciją ir užėmė 38 vietą su vidutiniu 93.77 Mbps atsisiuntimo greičiu. Pirmą vietą užėmė gerokai spartesnis Singapūro internetas – 235.40 Mbps, Lenkija užėmė 30 vietą, Estija – 61, o Latvija – 53 vietą. Sparčiausias plačiajuostis internetas yra Klaipėdoje – 101.74 Mb/s., po jos rikiuojasi Vilnius ir Kaunas.
„Cgates“ Lietuvoje užtikrino didžiausią vidutinę 151.33 Mbps atsisiuntimo spartą, antroje vietoje liko „Telia“ su 98.38 Mbps, „Tele2“ ir „Bitė“ išsirikiavo reitingo gale – jų vidutinė atsisiuntimo sparta atitinkamai siekė 22.45 Mbps ir 19.04 Mbps.