Tačiau augantys pasaulio ekonomikos neapibrėžtumai, didėjančios geopolitinės įtampos, besikeičiantys tarptautinės prekybos reglamentai, kylantys energetikos kaštai ir nuolatinis darbuotojų trūkumas verčia transporto ir logistikos sektorių aktyviai ieškoti naujų būdų verslo atsparumo stiprinimui. Įmonės, siekdamos išlaikyti konkurencingumą ir ilgalaikį stabilumą, vis sparčiau investuoja į inovacijas, skaitmeninius sprendimus ir procesų optimizavimą.
Išeitis – autonominiai vilkikai
Viena didžiausių sektoriaus problemų – kvalifikuotų sunkvežimių vairuotojų trūkumas. Lietuvoje ši problema darosi vis opesnė, nes dauguma vairuotojų artėja prie pensinio amžiaus, o jauni specialistai nepakankamai domisi šia profesija. Remiantis 2023 m. duomenimis, Europoje trūksta daugiau nei 230 tūkst. sunkvežimių vairuotojų, o per ateinančius metus šis skaičius gali išaugti net iki 745 tūkst., rašoma pranešime spaudai.
„Autonominiai sunkvežimiai ateityje gali tapti svarbia technologine priemone, galinčia padėti išspręsti vairuotojų trūkumo problemą. Šių transporto priemonių gebėjimas dirbti savarankiškai galėtų leisti įmonėms stabilizuoti savo logistikos grandines net ir esant darbuotojų deficitui. Vairuotojų trūkumas – opi problema visose Vakarų valstybėse“, – teigia Transporto inovacijų asociacijos vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.
Vokietija yra viena iš autonominių vilkikų gamybos lyderių, kur tokios kompanijos kaip „Daimler Truck“ ir „MAN Truck & Bus“ intensyviai investuoja į ketvirto lygio (L4) autonominių sunkvežimių kūrimą ir testavimą. Šiuo metu šie vilkikai testuojami griežtai kontroliuojamomis sąlygomis uždarose maršrutuose, jungiančiuose pagrindinius logistikos centrus. Nors technologijos pažanga yra reikšminga, autonominių sunkvežimių integravimas į viešąjį eismą reikalauja papildomų žingsnių – būtina ne tik užtikrinti aukščiausius saugumo standartus, bet ir įveikti reguliavimo kliūtis bei visuomenės nuogąstavimus.
Švedijoje kompanija „Scania“ ne tik toliau plėtoja visiškai autonominius sunkvežimius, bet ir siūlo dalinai autonominius vilkikus, kurie yra skirti veikti tiek uždarose zonose, tiek viešuosiuose keliuose tam tikromis sąlygomis. Šie dalinai autonominiai sunkvežimiai gali veikti savarankiškai, tačiau prireikus vis dar gali būti kontroliuojami vairuotojo.
Dalinai autonominių sunkvežimių technologija ypač naudinga ilgų distancijų pervežimuose, kur ji leidžia sumažinti vairuotojų darbo krūvį ir padidinti efektyvumą.
„Nors autonominiai sprendimai dar nepakeičia vairuotojų, jie gali žymiai sumažinti vairuotojų trūkumo problemą. Tam, kad šios technologijos būtų visiškai integruotos į viešąjį eismą, būtina ne tik tolesnė technologinė plėtra, bet ir infrastruktūros pritaikymas bei atitinkami teisiniai reglamentai“, – sako Darius Šnieška, „Scania Lietuva“ vadovas.
CO2 sekimas ir konkurencingumo stiprinimas
Europos Sąjungos Žaliasis susitarimas, siekiantis iki 2050 metų sukurti klimatui neutralią ekonomiką, stipriai veikia transporto sektorių, kuris Lietuvoje yra atsakingas už 30 proc. visų emisijų. Tai verčia įmones permąstyti savo strategijas ir ieškoti inovatyvių sprendimų, kaip mažinti CO2 pėdsaką ir išlikti konkurencingomis.
Rinkoje jau egzistuoja skaitmeniniai įrankiai, skirti emisijų valdymui ir veiklos optimizavimui. Šiuos sprendimus kuria ne tik startuoliai, bet ir didelės kompanijos, siekiančios padėti savo klientams veikti tvariau ir taupiau. Startuoliai, tokie kaip „Onfleet“ ir „EcoTrack“, siūlo pažangius sprendimus, leidžiančius realiu laiku sekti CO2 emisijas, optimizuoti logistikos maršrutus ir sumažinti degalų sąnaudas. Šie įrankiai suteikia galimybę įmonėms ne tik sumažinti savo anglies dioksido pėdsaką, bet ir gerokai padidinti veiklos efektyvumą.
Didžiosios įmonės taip pat nelieka nuošalyje. „Shell“ sukūrė skaitmeninį įrankį, kuris padeda įmonėms tiksliai apskaičiuoti transporto priemonių parko CO2 emisijas ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus dėl jų mažinimo.
„Šis įrankis leidžia įmonėms tik tiksliai apskaičiuoti savo transporto priemonių parko CO2 pėdsaką bei priimti duomenimis pagrįstus sprendimus dėl emisijų mažinimo. Atsižvelgiant į kuro sąnaudas, transporto priemonių efektyvumą ir maršrutus, verslas gali identifikuoti būdus, kaip optimizuoti veiklą, sumažinti išlaidas ir padidinti atsparumą rinkos svyravimams“, – teigia Artūras Nareika, „Shell“ produktų pardavimų vadovas Lietuvai.
Rinkos tyrimų bendrovės „McKinsey“ atlikta analizė parodė, kad investicijos į skaitmenines technologijas gali padidinti logistikos veiklos efektyvumą nuo 10 iki 20 proc. per pirmus kelis metus, o ilgainiui šis skaičius gali siekti net 40 proc.
„Finansavimas taip pat yra svarbus aspektas, skatinantis įmones diegti šiuos įrankius. ES emisijų mažinimo tikslai yra tiesiogiai susiję su finansavimo galimybėmis, ir įmonės, įgyvendinančios tvarius sprendimus, gali pasinaudoti įvairiomis subsidijomis ir lengvatomis. Tokios iniciatyvos ne tik mažina veiklos kaštus, bet ir suteikia ilgalaikį konkurencinį pranašumą rinkoje“, – sako R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Technologijų pranašumas
Nors transporto sektoriuje inovacijos dažnai reikalauja didelių pradinių investicijų, tačiau jų ilgalaikė nauda yra neabejotina. Technologijos, kurios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti brangios, ilgainiui ne tik atsiperka, bet ir ženkliai padidina veiklos efektyvumą. Tad šiandien įmonės ieško būdų, kaip sumažinti sąnaudas ir padidinti veiklos efektyvumą, pasitelkdamos įvairiausias technologijas – nuo pažangių alyvų ir išmaniųjų padangų iki moderniausių priekabų sprendimų.
Pažangios alyvos ir tepalai padeda sumažinti trintį varikliuose, didina degalų efektyvumą, prailgina transporto priemonių tarnavimo laiką, tuo pačiu mažindamos techninės priežiūros sąnaudas. Išmaniosios padangos, turinčios integruotus jutiklius, gali stebėti slėgį ir nusidėvėjimą realiu laiku, užkertant kelią nenumatytiems gedimams ir didinant bendrą saugumą kelyje.
Andrius Tamošiūnas, „Schmitz Cargobull“ pardavimų vadovas pastebi, kad pastaraisiais metais transporto sektorius aktyviai pereina prie tvaresnių sprendimų, ir ši tendencija tik stiprėja.
„Matome, kad rinkoje didėja susidomėjimas ne tik skaitmeninėmis technologijomis, kurios padeda optimizuoti veiklą, bet ir naujos kartos priekabomis bei transporto priemonėmis, kurios mažina kuro sąnaudas ir emisijas“, – pasakoja A. Tamošiūnas.
Dėl aerodinaminio dizaino ir lengvųjų medžiagų naudojimo, naujos kartos priekabos gali sumažinti oro pasipriešinimą ir kuro sąnaudas iki 5–10 proc. per metus, priklausomai nuo transporto maršrutų ir važiavimo sąlygų. Tai gali reikšti ženklius sutaupymus, ypač ilguose ir dažnai kartojamuose maršrutuose.
Atsižvelgiant į dabartines tendencijas, akivaizdu, kad transporto ir logistikos sektorius susiduria su iššūkiais, bet tuo pačiu turi ir unikalią galimybę transformuotis. Tačiau sėkmė priklausys nuo įmonių gebėjimo greitai ir veiksmingai integruoti naujausias technologijas į savo veiklą.
Daugiau apie tai, kaip technologijos gali padėti didinti transporto ir logistikos verslo atsparumą, ekspertai ir rinkos lyderiai diskutuos „Transporto inovacijų forume“, spalio 9-10 d.