CAVIA atstovė: Lietuva turi didžiulį potencialą, kurio neišnaudoja
Civilinės aviacijos asociacijos valdybos pirmininkė Orijana Mašalė teigia, kad per pastaruosius metus bilietų kainos ženkliai išsaugo.
„Tai lėmė kelios esminės priežastys: labai auganti kelionių lėktuvais paklausa, personalo aviacijos srityje trūkumas bei su tuo susiję ilgi asmenų saugumo patikros procesai, dėl karo Ukrainoje pasikeitę kai kurie skrydžių maršrutai, kurie didina kaštus, ir, kai kur, pavyzdžiui, Lietuvoje, padidinti mokesčiai ir rinkliavos aviacijos įmonėms“, – vardija O. Mašalė.
Pasak jos, jei aukščiau minėti faktoriai nesikeis, bilietų kainos nemažės, o naujų krypčių ir toliau nebus.
„Deja, Lietuvos pasiekiamumas oru ne gerėja, o prastėja. Matome atsirandančių naujų turistinių krypčių, tačiau šalies ekonomikai svarbiausias yra patogus Europos verslo centrų pasiekiamumas, deja, jokio progreso šioje srityje pastaruosius keletą metų nėra“, – pabrėžia pašnekovė.
Ji mano, kad Lietuva turi didžiulį potencialą stiprinti aviacijos industriją, tačiau, deja, jo neišnaudoja.
„Pasauliniai tyrimai rodo, kad į aviaciją investuotas vienas euras atneša tris eurus grąžos. Mūsų valstybė investuoja per mažai. Tai lemia dvi esminės priežastys – nėra holistinio požiūrio į šią sritį ir trūksta kompetencijų viešajame sektoriuje.
Deja, aviacija vis dar suprantama kaip lėktuvas ir oro uostas, tačiau neįvertinama, kad pasiekiamumas oru skatina ne tik užsienio investicijas, bet ir tokius aviacijos srities verslus kaip orlaivių remontas, dažymas, antžeminės paslaugos, aviacijos specialistų mokymai bei visas susijusias paslaugas kaip turizmo, svetingumo, transporto ir kitas industrijas“, – dėsto O. Mašalė.
Kita bėda, anot jos – viešajame sektoriuje trūksta aviaciją puikiai išmanančių, drąsių, kūrybiškų, ambicingų žmonių.
„Aviacijos industrija yra globali, todėl turime suprasti, kad atlyginimais čia reikia konkuruoti su visu pasauliu, tad kol nebus investicijų į žmones, tol ryškaus pokyčio, deja, nesitikime“, – komentuoja Civilinės aviacijos asociacijos valdybos pirmininkė.
G. Almantas: konvencinėmis priemonėmis aviacijos plėtros Lietuvoje neišspręsime
Aviacijos ekspertas Gediminas Almantas teigia, kad šiuo metu vyksta natūralūs rinkos procesai.
„Dėl infliacijos kyla aviakompanijų kaštų bazė, darbuotojų atlyginimai, finansavimosi kaštai, kuro kaina ir kt., o tai didina bilietų kainas. Po keletos krizinių aviakompanijoms metų, kai dauguma jų patyrė didelių nuostolių, šiuo metu yra atsigavimo laikotarpis ir aviakompanijos tuo naudojasi“, – aiškina G. Almantas.
Anot jo, pakito kai kurių aviakompanijų veiklos modelis: nebeliko „Ryanair“ ultra žemų kaštų strategijos, pasikeitė „Wizzair“ geografinis veiklos fokusas, o tai lemia Lietuvos skrydžių žemėlapį.
G. Almantas pabrėžia, kad konvencinėmis priemonėmis aviacijos plėtros Lietuvoje neišspręsime.
„Dėl valstybės pagalbos ribojimų, valstybės mechanizmai skatinant Lietuvos pasiekiamumą yra labai sudėtingi ir ilgi. Vienas bandymas iš esmės pakeisti Lietuvos aviacijos plėtrą buvo 2016-2018 m. vykdytas Lietuvos oro uostų koncesijos projektas, kuriam 2018 m. nebeliko politinės valios, nors iki šiol galioja Lietuvos oro uostų koncesijos įstatymas“, – teigia aviacijos ekspertas.
M. Zelenius: keleivių skaičius kas 10-15 metų padvigubėja
Vilniaus oro uostų komunikacijos vadovas Marius Zelenius pastebi, kad pagrindiniai iššūkiai, su kuriomis susiduria oro bendrovės: orlaivių, įgulų, antžeminio aptarnavimo ir oro uostų darbuotojų trūkumas, orlaivių dalių tiekimo sutrikimai.
„Taip pat – ekonominiai. Vis dar aktualus infliacijos lygis visoje Europoje, kuris veikia ir pačių keliautojų galimybėms pirkti bilietus. Svarbiu iššūkis lieka ir padidėjęs orlaivių įgulų darbo užmokestis bei augantys kaštai dėl orlaivių techninio aptarnavimo“, – teigia M. Zelenius.
Anot jo, kiek geresnė trumpojo laikotarpio tendencija – aviacijos degalų kainų lygyje.
„Šiuo metu kaina yra nukritusi į beveik iki prieš karą Ukrainoje buvusio lygio, tačiau vis tiek yra didesnė nei buvo prieš pandemiją.
Žemų kainų pasiūlymų bilietams keleiviai dar šią vasarą gali tikėtis, tačiau tai bus labiau išimtys. Labiausiai tikėtina, kad oro bendrovės siūlys sąlyginai žemesnes kainas bilietams tomis kryptimis, kuriose yra didelė konkurencija ir skrydžius vykdo bent kelios oro bendrovės“, – dėsto pašnekovas.
Vis dėlto, pasak jo, patirtis rodo, kad globaliai keleivių skaičius kas 10-15 metų padvigubėja.
„Pastarieji keleri metai po pandemijos rodo, kad aviacijoje tendencija augti ne tik išliko, bet ir dar labiau sustiprėjo. Matome labai spartų atsigavimą ir Lietuvoje, o Kauno oro uoste jau 14 mėnesių iš eilės fiksuojamas didesnis keleivių skaičius nei rekordiniais 2019 m.“, – pastebi M. Zelenius.
Jis teigia, kad didžiausius iššūkius Lietuvoje šiuo metu mato infrastruktūros pajėgumuose, ypač Vilniaus ir Kauno oro uostų.
„Keleivių skaičius jau dabar gerokai viršija šių oro uostų terminalų pralaidumus. Tačiau jau 2025 m. šie iššūkiai turėtų būti išspręsti. Tų metų pirmąjį ketvirtį planuojama atverti naują Vilniaus oro uosto išvykimo terminalą, kurio pajėgumai išaugs nuo 3,5 mln. iki 8 mln. keleivių per metus, o antroje metų pusėje turėtų būti pabaigta ir Kauno oro uosto terminalo plėtra“, – teigia M. Zelenius.
D. Viltrakis: skrydžių bilietų pigimo tikėtis nereikėtų
„GetJet Aviation Holdings“ vadovas Darius Viltrakis teigia, kad aviacijos rinka vis dar jaučia Covid-19 efektą – norą kompensuoti pandemijos metais apribotas galimybes keliauti.
„Kelionių troškimas tebeauga, tad tiek reguliariųjų, tiek užsakomųjų skrydžių paklausa didėja. Ir mes matome, kad šį vasaros sezoną užsakomųjų skrydžių paklausa yra didesnė nei buvo pernai vasarą – visai vasarai turime suplanuotų daugiau skrydžių. Didelė paklausa yra viena iš kylančių bilietų kainų priežasčių“, – aiškina D. Viltrakis.
Anot jo, mažėjant išaugusiai paklausai, turėtų stabilizuotis ir bilietų kainos.
„Matome pirmuosius ženklus, kad skrydžių paklausa netolimoje ateityje pradės mažėti. Prognozuojamas ekonomikos susitraukimas ir vartojimo mažėjimas neišvengiamai palies ir aviacijos rinką. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tikėtis žymaus skrydžių bilietų pigimo nereikėtų“, – pabrėžia pašnekovas.
Jis taip pat pastebi, kad aviacija yra viena sparčiausiai augančių industrijų Lietuvoje.
„Dažnai girdime apie labiau matomas reguliariųjų skrydžių avialinijas, tačiau Lietuva turi labai stiprių ir kitas aviacines paslaugas teikiančių įmonių – nuo ACMI ir užsakomųjų skrydžių avialinijų iki visą techninį orlaivių aptarnavimą teikiančių ar įgulų mokymus organizuojančių įmonių“, – vardija D. Viltrakis.
Pasak jo, šie verslai pastaraisiais metais itin sėkmingai augo – Lietuva aviacinių paslaugų plėtros tempu aplenkė ne tik kitas regiono šalis, bet ir dalį Vakarų Europos rinkų.
„Galime didžiuotis, kad tokį spartų augimą pavyko pasiekti natūraliai, priimant pamatuotus ir tikslingus verslo sprendimus, be jokių valstybės subsidijų. Aviacijos industrijos augimas Lietuvoje ir toliau kuria darbo vietas, telkia žinias ir patirtį, o tai mūsų šalį pasaulinėje aviacijos rinkoje daro reišmingu žaidėju“, – tikina D. Viltrakis.