Lietuvoje daugėja besipiktinančių paspirtukininkais
Lietuvoje elektriniai paspirtukai taip pat labai populiarūs, tad nenuostabu, kad daugėja besipiktinančių šios transporto priemonės vairuotojais.
Štai komunikacijos specialistas Valdas Lopeta socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi: „Jau kelintus metus šiltąjį sezoną sutinku su baime dėl savo ir savo šeimos saugumo Vilniaus šaligatviuose, nes tik nutirpus sniegui grįžta e-paspirtukai, kurie įkaitų neima“, – rašo V. Lopeta.
Taip pat „Facebook“ narė Margo Sera dalijasi: „Pastabėlė Vilniaus merui! Ar nuo šiol paspirtukai parkuojami medžiuose?“, – klausia M. Sera.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Rasa Baškienė taip pat rašo: „Nežinau, ar prie tokio sprendimo neprieis ir Vilniaus gyventojai, nes prasidedant naujam sezonui - trukt už vadžių ir vėl iš pradžių. Chaosą keliančių paspirtukininkų elgesį bei jų parkavimo (tiksliau, numetimo, kur papuola) problemas pradėjome savivaldybėje svarstyti jau 2021 m. lapkritį“, – dalijasi R. Baškienė.
Kiti miestai su problema ėmėsi kovoti ryžtingai
Balandžio 2 d. Paryžiaus savivaldybės referendume dalyvavę gyventojai didžiąja balsų dauguma nubalsavo už tai, kad Prancūzijos sostinės gatvėse neliktų nuomojamų elektrinių paspirtukų.
Nuo rugsėjo 1 d., kai baigsis miesto sutartys su trimis operatorėmis, Paryžiuje nebeliks 15 tūkst. nuomojamų paspirtukų. Už tokį sprendimą balsavo 90 proc. dalyvavusiųjų referendume.
Vokietijoje susiduriama su ta pačia problema – paspirtukininkai lekia šalitgatviais, parkuoja paspirtukus bet kur, kasmet šimtais patenka net į Reino, Sprė ir kitas upes, rašo heise.de.
Vis dėlto Vokietijos miestuose draudimų nereikės, nes savivaldybėse bus įrengiamos specialios paspirtukų stovėjimo aikštelės ir nubrėžiamos griežtesnės taisyklės, kurios, tikimasi, savaime išspręs šią problemą.
Lietuvos policija: paspirtukininkų sukeltų eismo įvykių daugėja
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) tyrimai rodo, kad kas šeštas paspirtukininkas nelaiko savęs eismo dalyviu, o 37 proc. jų nežino, kuriai transporto priemonių kategorijai priklauso paspirtukas, rašoma pranešime spaudai.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys teigia, kad 2021 m. su elektriniais paspirtukais įvyko 202 eismo įvykiai, kuriuose buvo sužeisti 209 žmonės, o 2022 m. eismo įvykių būta daugiau: užfiksuoti 208 eismo įvykiai, kuriuose buvo sužeisti 223 žmonės.
Jis pabrėžia, kad paspirtukininkų vairavimas problematiškas tampa tuomet, kai jie neišmano Kelių eismo taisyklių arba nusprendžia jų nesilaikyti.
„Elektrinių paspirtukų vairuotojai dažnai pamiršta arba net nežino, kad KET juos priskiria prie dviračių vairuotojų ir jiems galioja dviratininkams taikomos taisyklės. Jei nusprendžiate stoti ant paspirtuko, ypač tuomet, kai tai darote pirmąkart šį sezoną, būtinai dar kartą atsiverskite Kelių eismo taisykles, įsidėmėkite, kas jums privaloma, kad nesukeltumėte pavojingų situacijų, užtikrintumėte savo ir kitų eismo dalyvių saugumą“, – pataria V. Grašys.
Vilniaus meras: draudimo scenarijus nesvarstomas
Naujai išrinktas Vilniaus meras Valdas Benkunskas komentuoja, kad paspirtukai yra puiki sezoninė mobilumo priemonė, nemenka dalimi prisidedanti prie kamščių mažinimo, todėl, anot jo, draudimo scenarijus tikrai nesvarstomas.
„Vis dėlto, girdėdami gyventojų pastebėjimus dėl saugumo ir nerūpestingo parkavimo, su koalicijos partneriais esame numatę siekti aiškesnių taisyklių paspirtukų nuomos platformoms įvedimo“, – teigia V. Benkunskas.
Anot jo, pagrindinis tikslas – kartu su nuomos platformomis rasti būdą užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą bei miesto ir tų pačių nuomos platformų turto saugumą.
„Tad pirmiausia ieškosime techninių sprendimų su nuomos paslaugų teikėjais dėl greičio ribojimo, aiškių parkavimo vietų ir zonavimo, kur galima palikti paspirtukus, ir galimų baudų už saugumo reikalavimų nesilaikymą bei kelių eismo taisyklių pažeidimus“, – tikina Vilniaus meras.
„Bolt“ atstovas: ryškėja ir teigiamos tendencijos
„Bolt“ dalijimosi paslaugų vyresnysis specialistas Benas Jurlovas teigia, kad nors vis dar pasitaiko nelaimingų atsitikimų, tuo pačiu ryškėja ir teigiamos tendencijos.
„Nors praėjusiais metais policijos pateikiamoje įvykių statistikoje fiksuotas jų augimas – tai bendra statistika su nuosavais el. paspirtukais, kurie techniškai gali riedėti greičiau nei leidžiama.
Mūsų platformoje fiksuojamus įvykius mes visada lyginame su bendrais kelionių kiekiais: jiems nuolat ir sparčiai augant, nelaimingų atsitikimų ir traumų nedaugėja arba daugėja nežymiai. Tai reiškia, kad nemaža dalis vartotojų yra naujokai, tačiau jie gana greitai susipažįsta su taisyklėmis, įgunda ir tampa atsargesni.
Taigi, bendrai incidentų, tenkančių tam tikram kelionių kiekiui, nuosekliai mažėja“, – tikina B. Jurlovas.
Pasak jo, visuose „Bolt“ paspirtukuose Lietuvoje įdiegta sistema, automatiškai įspėjanti vartotojus apie vieną pavojingiausių pažeidimų – važiavimą dviese.
„Kol kas tai yra edukacinė priemonė, bet išanalizavę per sezoną sukauptus duomenis, matome, kad ji veikia. Iš Vilniuje gegužės mėnesį perspėjimus gavusių „Bolt“ vartotojų, jo nebekartojo 53 proc. paspirtukininkų, birželį – 73 proc., liepą – 60 proc., rugpjūtį – 63 proc. vartotojų. Matydami, kad pažeidimai kartojasi, blokuojame tokio vartotojo prieigą prie platformos“, – dėsto pašnekovas.
Jis pabrėžia, kad plečiamos ir greičio ribojimo zonos, į kurias įvažiavę „Bolt“ paspirtukai automatiškai sumažina greitį iki 15 km/h.
„Visų paspirtukų greitis ribojamas iki 20 km/h naktimis į šeštadienį ir sekmadienį. Palaikome Vyriausybės siūlymą įstatymu riboti paspirtukų greitį iki 20 km/h ir esame pagrindiniai šio pokyčiai įgalintojai“, – teigia B. Jurlovas.
Pasak jo, tiek saugumo, tiek paspirtukų parkavimo klausimais aktyviai bendradarbiaujama su miestų savivalda ir Lietuvos policija.
„Nuo praėjusių metų reguliariai rengiame bendrus reidus, kurių metų tikrinamas paspirtukininkų blaivumas. Manome, kad visų priemonių kompleksas tikrai duoda rezultatą – pastarojo reido metu nebuvo fiksuotas nė vienas neblaivus eismo dalyvis“, – pabrėžia pašnekovas.
B. Jurlovas atkreipia dėmesį, kad, siekiant pagerinti el. paspirtukų parkavimo kultūrą, praėjusį sezoną pristatytas ir dirbtinio intelekto sprendimas.
„Iš kelionės pabaigoje padarytos nuotraukos jis geba atpažinti netinkamą el. parkavimą ir žinute apie tai perspėja vartotoją.
Spalį į Vilniaus ir Kauno gatves išriedėjo „Bolt Patrol“ tarnyba, skirta kovai su problematiškais atvejais: komanda reaguoja į gyventojų pranešimus, tiesiogiai kalbasi su vartotojais ir perstato netinkamai paliktus paspirtukus.
Galiausiai, nuolat plečiame draudžiamo parkavimo zonas – pradėjome nuo miestų parkų ir aikščių, o praėjusį mėnesį sustabdėme parkavimą siaurose senamiesčių gatvelėse ir kitose vietose, kur būtų trukdoma kitiems eismo dalyviams“, – teigia B. Jurlovas.