Kasmet į prieglaudas patenka 15 tūkst. keturkojų
Gyvūno ženklinimas – greita ir neskausminga procedūra, kurios metu poodinė mikroschema specialia adata įterpiama gyvūnui po oda. Mikroschema yra vos keliolikos milimetrų ilgio, ne didesnė nei ryžio grūdas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teigia, kad kiekvienais metais į gyvūnų prieglaudas patenka daugiau kaip 15 tūkst. keturkojų. Dalis šių gyvūnų užauga ne gatvėse, o namuose, tačiau pasiklysta ir praranda galimybę grįžti atgal.
„Labai svarbu, kad augintiniai būtų paženklinti ir registruoti. Tai užtikrina, kad jei pasiklydęs augintinis pateks į prieglaudą ar veterinaro kabinetą, specialistai galės pranešti savininkams apie rastą jiems priklausantį keturkojį.
Jei gyvūnas turi mikroschemą ir jo duomenys užregistruoti valstybiniame Gyvūnų augintinių registre, tada prieglaudos darbuotojai gali nedelsiant susisiekti su keturkojo savininkais ir pranešti augintinio buvimo vietą“, – teigia VMVT atstovai.
Mikroschema atitinka asmens tapatybės dokumentą
Anot jų, gyvūno ženklinimo procedūra daugeliui gyvūnų savininkų gali kelti nerimą.
„Nors mikroschemos įterpimas gyvūnui gali pasirodyti sudėtinga ir nemaloni procedūra, tačiau iš tiesų baimintis tikrai nėra ko. Mažytė, grūdo didumo mikroschema saugiai ir greitai įterpiama po oda tarp gyvūno menčių, jam nė nespėjus to pajusti“, – ramina specialistai.
„Vet-1“ veterinarijos klinikos gydytoja Ingrida Aleksejeva komentuoja, kad gyvūno ženklinimas atitinka gyvūno asmens tapatybės dokumentą.
„Šuo ar katė paso su savimi nesinešioja, todėl pasiklydęs augintinis turi tik vieną variantą būti atpažintas – nuskaitant jo mikroschemą. Juk keliaudami į užsienį vežamės asmens tapatybės dokumentą. Turime nuotrauką, biometrinius duomenis atpažinimui. Tačiau juoda katė yra juoda katė, o kažkaip ją identifikuoti reikia. Čia mums „pasitarnauja“ mikroschema“, – aiškina gydytoja.
Anot jos, mikroschema yra pasyvi, neskleidžia jokių signalų, kol nėra nuskaitoma skaitytuvu. Joje yra tik skaičiai.
„Ženklinantis gydytojas suveda šiuos skaičius į Gyvūnų augintinių registrą. Augintinis yra susiejamas su savininku, įvedami savininko kontaktiniai duomenys“, – teigia I. Aleksejeva.
Vengia ženklinti, nes mano, kad nepabėgs
Ji pabrėžia, kad radus pasiklydusį gyvūną reikėtų atvesti jį į artimiausią veterinarijos kliniką.
„Gydytojas, turintis leidimą dirbti su Gyvūno augintinių registru, nuskaito augintinio mikroschemą ir turi teisę susisiekti su gyvūno šeimininku sistemoje nurodytais kontaktai.
Atsitiktinis žmogus nuskaityti mikroschemos ar pavogti jūsų asmens duomenų iš mikroschemos negali. Taip pat pagal mikroschemą nustatyti gyvūno vietos negalima, nes ji tiesiog neturi tokios paskirties“, – tikina veterinarijos gydytoja.
Pasak jos, kai kurie žmonės vis dar nenori ženklinti savo gyvūnų dėl keliu priežasčių.
„Kai kurie turi daug gyvūnų ir nenori mokėti už jų ženklinimą, bijo, kad ateityje atsiras rinkliavos, arba klaidingai mano, kad namie laikomas gyvūnas nevedamas į lauką niekada nepabėgs“, – dėsto pašnekovė.
Didžiausia problema su katėmis
Vis dėlto ji džiaugiasi, kad Vilniaus mieste vis daugiau atsakingų šeimininkų ženklina savo gyvūnus.
„Ženklintus paklydėlius dažniausiai grąžiname namo. Daugiausia atvestų į kliniką pasiklydusių šunų būna ženklinti.
Daug prastesnė situacija su katėmis. Šeimininkai labai dažnai neženklina kačių, nes jos neina į lauką. Tokiai katei grįžti namo šansų gerokai sumažėja“, – perspėja I. Aleksejeva.
Jai antrina ir „Buivydiškių veterinarijos klinikos“ atstovai, kurie teigia, kad kartais į kliniką yra atvežami pasimetę gyvūnai ir dažnu atveju jie būna neženklinti.
„Dažniau be mikroschemos pasitaiko ne šunys, o katės. Tokiu atveju gyvūnas yra perduodamas į prieglaudą, kur yra ieškomi jo šeimininkai“, – teigia specialistai.
Gresia baudos iki pusės tūkstančio eurų
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), iki 2022 m. gegužės 1 d. Lietuvoje buvo paženklinta ir užregistruota 287 762 augintinių. Iš jų 94 tūkst. kačių, beveik 200 tūkst. šunų ir daugiau nei 400 šeškų.
Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis ir kita augintinių statistika, Lietuvoje iš viso galėtų būti apie 600 tūkst. kačių ir apie 550 tūkst. šunų.
ŽŪM duomenimis, daugiausiai augintinių paženklino ir užregistravo Utenos rajono savivaldybės gyventojai (42,64 proc. visų gyventojų, turinčių gyvūnus), Kalvarijos savivaldybės (37,84 proc.), Kelmės rajono savivaldybės (36,67 proc.) ir Kauno rajono savivaldybės (36,64) gyventojai.
VMVT perspėja, kad esant ženklinimo ir registravimo reikalavimų pažeidimams, taikomos LR Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) nustatytos nuobaudos.
„Žinoma, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą. VMVT ženklinimo pažeidimus nustato planinių ir neplaninių patikrų metu (gavus pranešimą ir patikrinus gyvūnų laikytoją, globėją ar veisėją)“, – teigia VMVT.
Už prievolės nevykdymą gresia baudos nuo 30 iki 550 eurų, perspėja ŽŪM.