LOGIN.LT suskaičiavo, kad Lietuvoje užblokuota prieiga mažiausiai prie 2241 interneto svetainės ar kitos informacijos internete, o tikslaus skaičiaus sužinoti neįmanoma, nes dalis institucijų to neskaičiuoja. Ar viską užblokavo, ką privalo, nežino net interneto teikėjai, kurie įgyvendina privalomus nurodymus.
Daugiausiai svetainių yra blokavusi Lošimų priežiūros tarnyba – 1273 svetainės. Tiesa daug jų dubliuojasi: panašiais pavadinimais, skirtingais aukščiausio lygio domenais, pvz., „pokerstars“, „triobet“, „egocasino“ ir daug kitų vardų skirtingomis variacijomis.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija antra: blokuotos 428 svetainės, kurios pažeidžia autorių teises (pvz., filmai.in, įvairios torentų svetainės), ir dar 297 svetainės, kuriose vykdoma neteisėta veikla, pvz., transliuojama propaganda, nelegalios TV transliacijos. Institucija blokavo 12 jų IP adresų, apie pirmąkart Lietuvoje pritaikytą tokią priemonę rašė LOGIN.LT.
Trečias – Lietuvos bankas, užblokavęs 91 svetainę, kuriose siūlomos nelegalios finansinės paslaugos. Tarp jų ir lietuviškos, pvz., pramogusistemos.lt, tačiau taip pat įvairios suklastotos ar nelegalios valiutų prekybos, akcijų rinkos platformos ir pan.
Kai kurios institucijos apskritai neturi sąrašų, ką yra užblokavusios. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tik pasiskambinus informavo, kad gali būti apie 29 svetaines, dėl kai kurių iki šiol vyksta teisminiai ginčai.
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) paaiškino, kad blokuoja ne svetaines, o privalomus nurodymus duoda Lietuvoje veikiantiems informacijos prieglobos (hosting‘o) paslaugų teikėjams pašalinti draudžiamą informaciją, susijusią su patyčiomis, rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu; pornografiją, vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą, ir kt. iš jų serverių. Vien per 2022 m. Lietuvos informacijos prieglobos paslaugų teikėjams buvo duoti 9 privalomi nurodymai pašalinti iš viso 50 interneto svetainių (48 iš jų talpino vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą). Prieš duodant privalomus nurodymus, apie šias svetaines ir joms prieglobą suteikusius informacijos prieglobos paslaugų teikėjus buvo pranešta policijai, paaiškina RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės patarėjas Vilius Nakutis.
„Tai gali būti arba visa svetainė, arba tik jos dalis, pvz. kelios pornografinės nuotraukos įprastai normalioje svetainėje. Daugiausia tokių nurodymų duodame dėl vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą platinančių svetainių. Be to, bendradarbiaujame su policija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba bei Tarptautine interneto karštųjų linijų asociacija INHOPE, persiųsdami tolesniam tyrimui ir draudžiamos informacijos pašalinimui gautus pranešimus interneto karštąja linija „Švarus internetas“, – teigia V. Nakutis.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paaiškino, jei sukčiai apsimesdami VMI siuntinėja gyventojams suklastotas SMS žinutes ar laiškus su nuorodomis į sukčių sukurtas VMI svetainės imitacijas, tokiais atvejais VMI kreipiasi į Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą (NKSC) su prašymu inicijuoti tokių kenkėjiškų svetainių blokavimą.
Seime svarstomos iniciatyvos, kurios praplėstų institucijų galias.
Atsiras vienas sąrašas, galimybės plėsis
„Neegzistuoja vienas blokuojamų domenų sąrašas, kuris suteiktų galimybę interneto priegos paslaugų teikėjams patikrinti, ar viskas yra užblokuota. Tokią informaciją taip pat būtų aktualu pateikti vienoje vietoje ir visuomenei“, – interneto teikėjų nuogąstavimas užfiksuotas Seimo narių paruoštų pataisų aiškinamajame rašte.
Netrukus toks sąrašas atsiras, kadangi Seimas ketvirtadienį priėmė Kibernetinio saugumo įstatymo pataisas ir Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC) suteikiamos papildomos teisės ir funkcijos sprendžiant kibernetinius incidentus.
Projekto iniciatorius, Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis paaiškina, kad nauja sistema leis vienoje vietoje surasti, kokios kenksmingos svetainės yra blokuotos.
Čia neapsistojama – visos institucijos netrukus turėtų gauti teisę blokuoti prieigą prie neleistinų svetainių 72 valandoms be teismo leidimo.
„Tiesiog dabartinė situacija tokia, kad Lietuvoje gal 10 institucijų, jas net buvo sunku suskaičiuoti ir surasti, turi galimybę vienaip ar kitaip duoti nurodymus interneto ar hostingo paslaugų tiekėjams, kad apribotų vienos ar kitos svetainės pasiekiamumą. Natūralu, kad internetas nuolat vystosi, keičiasi, jis užima vis didesnę reikšmę mūsų gyvenime ir čia turbūt apskritai ateityje persikels labai daug reguliavimo“, – LOGIN.LT paaiškina įstatymų projektus inicijavęs K. Adomaitis.
Rinkoje yra nuogąstavimų, kad plečiamos galios artina Lietuvą prie Kinijos, tačiau parlamentaras su tuo nesutinka.
Ką dar galės 9 internetą ribojančios institucijos?
Šiuo metu nurodytos institucijos turi teisę duoti privalomuosius nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti tam tikrą, internetinėje erdvėje paskelbtą, teisės aktų reikalavimų neatitinkantį turinį ir informaciją. Kiekvienai institucijai, atskiruose teisės aktuose, yra numatyti privalomųjų nurodymų teikimo teisiniai pagrindai, vykdymo, teismo sankcionavimo, tam tikrais atvejais – blokavimo, įgyvendinimo tvarka.
Numatyta suvienodinti tvarkas, išbarstytas po daugelį atskirų įstatymų.
Kai kurios institucijos, pvz., policija, ir be teismo sankcijos gali blokuoti interneto svetainių kopijas, jei joms galioja tam tikri kriterijai. Kitos – tokios galimybės neturi.
„Privalomi nurodymai blokuoti yra pateikiami padrikai, kiekviena institucija juos teikia skirtingai, ne visada tinkamai ir teisingai yra nurodomi reikalavimai. Nurodymams vykdyti užtenka pagrindinės informacijos. <...> Šiuo metu yra daug institucijų, kurios teisės aktuose yra nusimačiusios galimybę blokuoti interneto svetainę vienu ar kitu pagrindu. Gavus raštą dėl blokavimo, IPPT turi papildomai patikrinti, kokiu pagrindu yra teikiamas reikalavimas, taip pat skiriasi įvykdymo terminai“, – aiškinamajame rašte problemas įvardijo iniciatoriai.
Naujovė ta, kad institucijos galėtų 72-iems valandoms svetaines blokuoti be teismo. Įstatymo projekte įvardytos kelios sąlygos.
Viena sąlyga – be pagrindinio pažeidimo (pvz., lošimų, alkoholio reklamos, autorių teisių ar pan.), turi būti grėsmė, kad kėsinamasi į asmens tapatybės atpažinimą ar mokėjimus.
Taip pat be teismo laikinai galima blokuoti tokią informaciją, kurioje:
- raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;
- kurstomas karas, neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas;
- kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėtis, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų
Prieš blokavimą institucija turi pranešti viešos informacijos skleidėjui – jis turi per 2 valandas nuo pranešimo gavimo ją pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti, rašoma projekte.
Ilgesniam blokavimo laikui ir toliau būtų būtinas teismo leidimas.
Andrius Kupčinskas registravo papildomą pasiūlymą, kad Žurnalistų etikos inspektorius galėtų blokuoti viešosios informacijos rengėją ar skleidėją (pvz., naujienų svetainę) be teismo iki 14 dienų, jei per metus tris kartus po kreipimosi nebuvo pašalinta neskelbtina informacija. Ilgesniam terminui būtų reikalingas teismo leidimas.
Dar viena naujovė – jei duomenų centrai, ryšio teikėjai ir iki šiol privalėdavo vykdyti privalomus nurodymus pašalinti informaciją/panaikinti galimybę ją pasiekti, naujomis pataisomis siūloma įtraukti ir .lt domenų administratorių (Kauno technologijos universitetas).
Teismai prašymus dėl interneto svetainių blokavimo turėtų išnagrinėti ir nutartis priimti per 3 darbo dienas. Jei teismas atmestų, sprendimą galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam adminsitraciniam teismui, kuris išnagrinėtų skundą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas.
Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.
Jei vėliau būtų kuriamos blokuotos svetainės kopijos, joms blokuoti atskiro teismo leidimo nereikėtų.
Atsirastų didesnė galimybė kontroliuoti, kas blokuojama, ar įpareigojimai vykdomi, kadangi privalomi nurodymai blokuoti domeną ar svetainę būtų įtraukiami į vieną sąrašą, jis būtų skelbiamas viešai.
Kai pažeidimas pašalinamas, prieiga prie informacijos internete būtų privaloma atkurti per 5 darbo dienas po atsakingos institucijos kreipimosi.
Adomaitis: sprendžiamas chaosas
K. Adomaitis patikina, kad nauju reguliavimu siekiama kuopti susidariusį chaosą, kai kiekviena institucija turi savas tvarkas, įsigaliojusias skirtingu metu. Institucijų galimybės skiriasi, skiriasi terminai, sąlygos.
„Tiesiog visas tas skirtingas tvarkas siekiama apjungti ir suvienodinti, kad visos institucijos turėtų vieną tvarką, būtų ir teismams aišku, kaip taikyti, ir pačioms institucijoms vienodos galimybės suteikiamos, ir kas svarbiausia, patiems interneto paslaugų ar hostingo paslaugų teikėjams. Kai jie turi skirtingas tvarkas, jiems teisiškai labai sunku susigaudyti ,kaip tai tinkamai įgyvendinti“, – paaiškina K. Adomaitis.
Kai daug tvarkų, anot jo, visąlaik tvyro ir abejonė, ar visi nurodymai įgyvendinami atitinkant galiojančius teisės aktus, ar viskas išpildoma.
„Vienoda tvarka, kai bus vienas nutarimas, vienas įstatymas, tikiuosi, labai padės įnešti aiškumo. Naujų institucijų funkcijų neatsiranda. <...> kiekviena institucija turės savo kompenteciją tokią kaip ir turėjo, kuriais atvejais institucija gali blokuoti. Ji išlieka aprašyta kaip ir anksčiau, šakiniuose įstatymuose. <...> Azartinių lošimų tarnyba gali blokuot kažką, jeigu pamato, kad kažkas organizuoja nelegalius lošimus. Vartotojų teisės – savo. Narkotikų kontrolė – jei pamato alkoholio reklamą“, – patikina K. Adomaitis.
„Tais atvejais, jei atsiranda pagrindas blokuoti kažkokią interneto svetainę pagal kiekvienos institucijos kompetenciją, pvz., Lietuvos bankui – jeigu tai neteisėtos finansinės paslaugos, Azartinių lošimų tarnybai – jei kažkas organizuoja nelegalius interneto lošimus, kiekvienos institucijos ribose, ir jei matosi, kad ta svetainė prašo kažkokių asmens tapatybės duomenų, arba mokėjimo duomenų, pvz., suvesti kortelės duomenis, paso numeri ar dar ką nors, tada galima jas užblokuoti 72 valandoms be teismo sankcijos, įspėjus tą tinklapį ar pabandžius įspėti“, – paaiškino siūlomą įstatymą K. Adomaitis.
Jis patikina, kad bendras blokuotų svetainių sąrašas taipogi leis kontroliuoti, ar visi iš daugiau nei 70-ies interneto tiekėjų prievolę įgyvendino, dabar atskiros institucijos neturi tam galimybių.
Kaip įgyvendinti – įstatymas nenumato
Būdo, kaip draudimus įgyvendinti, kokiomis techninėmis priemonėmis, nauji teisės aktai nenumato.
„Nėra apibrėžiama, koks tai blokavimas, kaip ir anksčiau nebuvo apibrėžiama“, – teigė K. Adomaitis.
Anot jo, jei, pvz., Lietuvos radijo ir televizijos komisija turi galimybę blokuoti IP adresus – tokia galimybė ir liks, įstatymai to nei praplečia, nei susiaurina.
Žiniasklaidos atstovė: svarbu išlaikyti teisingą balansą
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė pastebi, kad Seimo narių registruoti pasiūlymai dėl neleistinos informacijos pašalinimo terminų ir sąlygų iš interneto svetainių – jau ne pirma teisėkūros iniciatyva Seime, siekiant kovoti su dezinformacija, propaganda ir teisės aktais draudžiamos informacijos sklaida.
„Išanalizavus naujausius registruotus projektus su teisininkais, matome, kad taip yra siekiama visuose teisės aktuose suvienodinti taisykles dėl neleistinos informacijos pašalinimo.
Žiniasklaidos bendruomenė stebi nuolat teisėkūros iniciatyvas, reaguoja ir, prireikus, teikia pasiūlymus joms tobulinti. Taip pat laikosi ir visų nustatytų taisyklių, o iškilus klausimams, konsultuojasi su atsakingomis institucijomis.
„Taigi šiuo atveju labai svarbu, kad institucijos, kurioms pavedamos tam tikros funkcijos, išlaikytų teisingą balansą ir saikingai naudotųsi joms suteiktomis didelėmis galiomis, nepiktnaudžiaujant ir jų dirbtinai nedemonstruojant. Juolab, kad neretai, kaip sakoma liaudyje, velnias slypi detalėse.
Juk, pavyzdžiui, gali nutikti ir taip, kad įvyks kibernetinės atakos prieš naujienų portalus, bus įsilaužta į serverius ir piktavaliai paskelbs neleistiną informaciją, nepaisant to, kad yra taikomos maksimalios apsaugos. Tokių atvejų yra buvę su valstybės institucijų interneto svetainėmis. Tad svarbu, kad tokiais atvejais būtų žiūrima atsakingai ir institucijos geranoriškai su žiniasklaida spręstų problemas, o ne skubėtų bausti išjungdami prieigas, net nesigilindami į konkrečius atvejus“, – paaiškina L. Bušinskaitė.
Anot jos, didžiausias institucijų dėmesys turėtų krypti ne į tradicinę žiniasklaidą, kuri laikosi įstatymų, o į pavienes interneto svetaines, kuriose skleidžiama neleistina informacija ir kurių tikrai yra.
„Infobalt“ vadovą neramina, kad nepriartėtume prie Kinijos
Asociacijos „Infobalt“ vadovas Virgilijų Dirmą neramina papildomos galimybės taikyti blokavimus be teismo.
„Infobalt visada pasisako, kad teisingumą Lietuvoje vykdytų teismas. Jei tai terorizmas, karo propaganda, išskirtiniais atvejais galime vykdyti cenzūra, tačiau kai kuriais atvejais, manau, ribojimai turėtų būti įvedami tik teismo sprendimu. Išplėsti institucijų skaičių (kurios gali priimti sprendimą be teismo – LOGIN.LT) – nėra gerai, kad kažkas susėda, nusprendžia. Tada mes patampame panašūs į visokias trečiojo pasaulio valstybes, kuriose stipriai veikia cenzūra“, – vertina V. Dirma.
„Kuo labiau išplečiamas kontroliuojančių ir blokuoančių institucijų kiekis, tuo ir darbų kiekis auga. Padaugės darbų. Tie nurodymai – kuo daugiau bus nurodymų, tuo mes tampame panašesni į Kiniją“, – nuogąstavo V. Dirma.
K. Adomaitis sutinka, kad nauja tvarka visų problemų neišspręs, tačiau, anot jo, svarbu suderinti ir suvienodinti tvarkas, kadangi kol to nėra, tol jos neveikia.
„Kol kas šis įstatymas – kad būtų kuo mažiau sugriežtinimų, jų beveik nėra, yra tiesiog to chaoso suvaldymas“, – sureagavo K. Adomaitis.