Europa dabar yra viena iš pirmaujančių finansų technologijų (Fintech) plėtros rinkų. Šiam regionui tenka 17 proc. pasaulinės Fintech vertės, o jame veikia tokie svarbūs žaidėjai kaip „Revolut“, „TransferWise“, „Klarna“. Tačiau Europoje Fintech ne tik sparčiai auga, bet ir bręsta. Tai formuoja naujas tendencijas ir įdomius šio sektoriaus pokyčius, rašoma pranešime spaudai.
2022 m. Fintech vystymosi tendencijas lemia sklandžių skaitmeninių mokėjimų poreikis, kibernetinis saugumas ir kriptovaliutos. Tačiau viena iš ryškiausių tendencijų yra įtraukties svarbos didėjimas ir dėmesio perkėlimas nuo pelno prie vartotojų.
Įtrauktis buvo itin daug minima „Fintech Day“ konferencijos metu. Per diskusiją apie ateitį ir tendencijas dalyviai, atstovaujantys Fintech įmones, investuotojus ir reguliavimo institucijas, sutarė, kad dėmesys kiekvienam potencialiam klientui nubrėš sektoriaus gaires ateinančiais metais.
Svarbus iššūkis – finansinis raštingumas visame pasaulyje
Pasak diskusijos dalyvių, Fintech įmonės galėtų imtis pasaulinės finansinė transformacijos lyderystės, visų pirma pasiekdamos bankų paslaugomis nesinaudojančių gyventojų dalį ir padėdamos jiems užtikrinti finansinį stabilumą, teigiama pranešime.
Daugelis žmonių, ypač besivystančiose šalyse, neturi banko sąskaitų ir pasikliauja tik grynaisiais pinigais. Tai trukdo jiems naudotis finansinėmis galimybėmis ir stabilumu. Ši problema dažnai kyla dėl prieinamų finansinių platformų ir finansinio raštingumo trūkumo.
Fintech įmonės šiuo metu siūlo įvairias mokėjimo ir pinigų valdymo galimybes bei sprendimus be sienų, kurie galėtų padėti pasiekti mažiau ekonomiškai išsivysčiusias pasaulio šalis. Tai patvirtina ir naujausi tyrimai, leidžiantys suprasti finansinės įtraukties galią ir jos svarbą mažinant skurdą. Tradiciniams bankams tapti labiau įtraukiančiais gali prireikti daugiau laiko nei Fintech bendrovėms.
Netgi išsivysčiusių šalių žmonės dar mažai supranta apie skaitmeninės bankininkystės operacijas, todėl renkasi neišbandyti naujų galimybių. Dar viena problema, kurią sukelia menkos finansinės žinios, yra imlumas sukčiavimams ir įsilaužimams. Kiekvieną dieną finansinės apgavystės tampa vis pažangesnės, todėl žmonėms vis sunkiau jas atskirti. Daugumai sukčių aukų trūksta žinių būtent apie skaitmeninę bankininkystę ir kibernetinį saugumą, rašo organizatoriai pranešime spaudai.
Sukčių metodai nuolat keičiasi
Nors daugelis finansines apgavystes sieja su įsilaužimais į sąskaitas, didelė dalis sukčiavimų įvyksta žmonėms savanoriškai pervedant savo lėšas. Tai reiškia, kad sukčiai naudoja taktiką, kuria siekiama susidraugauti su potencialiomis aukomis, ir jos savanoriškai atiduoda pinigus. Tokio socialinio įsilaužimo pobūdis skiriasi nuo įprasto įsilaužimo į sąskaitą.
Šiems sukčiavimo metodams kol kas neatsparūs daugelis socialinių tinklų. Remco Janssenas, žurnalo „Silicon Canals” įkūrėjas ir leidėjas, mano, kad Fintech įmonės galėtų padėti išspręsti šią problemą, jei socialinės žiniasklaidos platformos taip pat prisiimtų didesnę atsakomybę stebėti įtartiną veiklą.
„Elektroninio pašto paslaugų teikėjams, socialinės žiniasklaidos kanalams tenka didžiulė atsakomybė kibernetinio saugumo atžvilgiu, nes jie suteikia galimybę žmonėms bendrauti tarpusavyje arba tuo pat metu iš žmonių išvilioti pinigus. O šios platformos dabar daro nepakankamai, kad užkirstų kelią sukčiavimams“, – teigė R. Janssenas.
„70 Ventures” partneris ir „LitBAN” valdybos narys Gytenis Galkis sakė, kad vienas iš sprendimų galėtų būti tokios technologijos kaip dirbtinis intelektas: „Bankai turi daug galimybių kryžminiu būdu patikrinti įtartinus sandorius ar paskolas, ir būtent čia galėtų būti technologijos. Tačiau tai turi vykti akimirksniu, todėl čia ateina dirbtinis intelektas ir algoritmai“.
Ar kriptovaliuta ir blokų grandinės technologija galėtų tapti sprendimo dalimi?
Po diskusijos dauguma jos dalyvių sutiko, kad nors dabartinė finansinė aplinka dažnai neįtraukia pažeidžiamiausių žmonių, Fintech galėtų inicijuoti pokyčius. Viena iš galimų ir pagrindinių tendencijų ateityje – blokų grandinė kaip paslauga.
Kriptovaliutos sulaukia didelio susidomėjimo besivystančiose šalyse ir šalyse, kuriose vyksta nepalankūs politiniai ar ekonominiai pokyčiai. Iškėlus kriptovaliutas ir blokų grandinės technologiją į dienos šviesą, ji galėtų tapti prieinamesnių produktų ir paslaugų kanalu.
Vienas iš būdų, kaip galėtume sudaryti sąlygas skaidriai ir teisėtai plėstis tokioms naujoms technologijoms kaip blokų grandinė ir įtraukti daugiau žmonių, yra šio sektoriaus reguliavimas.
Pasak „COBALT Legal“ partnerės Akvilės Bosaitės, nors tai gali skambėti nelogiškai, tinkamas reguliavimas galėtų suteikti daugiau galimybių nei apribojimų.
„Didžiausia kriptovaliutų problema, kurią matau, yra ta, kad jos yra už sienos, kažkas nelegalaus, nereguliuojamo, ypač reguliavimo institucijų požiūriu. Tačiau aš skatinu reguliavimą, nes kai pradedi reguliuoti, tai tampa priimtina kaip kažkas, kas jau yra. O kai reguliuojame, turėtume reguliuoti pagal normalų, protingą standartą, kad neapsunkintume plėtros“, – pasakojo A. Bosaitė.
Net ir tuo atveju, kai Fintech įmonės daugiau dėmesio skiria naudotojams, tai atveria ne tik daugybę galimybių, bet ir iššūkių. Fintech pozicija aiški – ieškoti sprendimų, kurie galėtų sujungti žmones ir priartinti juos prie finansinio stabilumo. O ateinančiais metais pamatysime, kokias priemones ir sprendimus jie naudos tam pasiekti.