SWIFT (ang. Society for Worldwide Interbank Financial Telecommunication) – pirmaujanti pasaulyje saugių finansinių pranešimų paslaugų teikėja, tad iš esmės, šalies atjungimas nuo šios sistemos reikštų tarptautinės prekybos apribojimą atjungtai valstybei.
Įmonės PAYLAR vadovas Jonas Udris ketvirtadienio vakare socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė, kad SWIFT yra savotiškas „messengeris“, kurio pagalba bankai ir kitos finansų įstaigos keičiasi informacija, mokėjimo pranešimais. Vis dėlto, anot jo, SWIFT atjungimas savaime nieko neduos.
„Tai yra uždaras ir pakankamai saugus tinklas. Kiekvienas bankas ar kita finansų įstaiga turi savo BIC kodą, pagal kurį jis identifikuojamas SWIFT tinkle.
Šalies „atjungimas nuo SWIFT“ yra populiarus terminas, bet be konkretikos. Taip, galima atjugti visus „rusiškus“ SWIFT adresus, tačiau bankai turi kitų, alternatyvių komunikacijos kanalų.
Daug svarbesnis ir efektyvesnis yra pačių bankų sancionavimas, ką jau daro JK, ES ir JAV. Jeigu bankui bus draudžiama daryti pavedimus į užsienį, šaldomi jo aktyvai užsienyje, tai efektas yra daug didesnis, nei ‚išjungimas iš SWIFT“, – rašė J. Udris.
Ketvirtadienį naujienų agentūrai ELTA „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, jog toks sprendimas iš esmės reikštų visišką tarptautinės prekybos apribojimą šiai valstybei.
„Daug sudėtingiau būtų atlikti tarptautinius mokėjimus ir parduodant energetinius išteklius, ir perkant įvairiausias prekes“, – trečiadienį Lietuvos verslo forume teigė N. Mačiulis.
„Iš esmės atjungimas nuo SWIFT reiškia, kad valstybė yra didžiąja dalimi izoliuojama nuo tarptautinės erdvės, tarptautinės prekybos. Verda savo prarūgusiose sultyse“, – pridūrė jis.
Vis dėlto ekonomistas atkreipia dėmesį, kad panašų poveikį Kremliaus režimui artimoms įstaigoms galima pasiekti ir kitais keliais, nuo SWIFT neatjungiant visos valstybės.
„Tai galima padaryti per atskiras institucijas, ką ir dabar padarė Jungtinės Amerikos Valstijos. Pritaikė dviem valstybiniams bankams, kurie finansuoja labai specifinius Rusijos projektus, kurių niekas nefinansuotų. Tos institucijos negali nei skolintis tarptautinėse rinkose, nei priimti atsiskaitymų. Lieka izoliuotos šalies viduje“, – aiškino jis.
Tuo metu kalbėdamas apie galimą tokio sprendimo poveikį Lietuvai, ekspertas pabrėžė, kad šalies verslas perorientuoti savo rinką pradėjo jau po 2014 m., todėl visiško prekybos su Rusija sustabdymo poveikis Lietuvos ekonomikai reikšmingos įtakos nepadarytų.
„Lietuva mažai prekiauja su Rusija, turi mažai investicijų. Reeksporto vis dar yra, tai, aišku, tos įmonės nuostolių patirtų, bet beveik visiškas Lietuvos atsijungimas nuo Rusijos įvyko po Krymo aneksijos ir Lietuviškos kilmės prekių eksportas sudaro apie 2 proc. Tai va toks ir poveikis. Net jeigu visiškai sustotų, tai nebūtų labai didelė tragedija“, – tvirtino N. Mačiulis.