Kitaip nei ligoninėse, pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose dažnai atliekami profilaktiniai sveikatos patikrinimai. Todėl dažnai daugiau nei pusė poliklinikose atliekamų rentgeno tyrimuose nenustatoma pakitimų. Nors pacientas ir yra sveikas, gydytojams vis viena reikia parengti šio tyrimo aprašus. Tai didina darbuotojų krūvį ir atima laiką nagrinėti tyrimus, kuriuose aptinkama pakitimų.
Šis sprendimas įdiegtas Kauno miesto poliklinikos Darbo medicinos centre, kuriame atliekamos profilaktinės dirbančiųjų sveikatos patikros, rašoma pranešime spaudai.
„Jei rentgenogramoje dirbtinis intelektas nenustato jokių pakitimų, toks pacientas yra iškart išleidžiamas namo su galimybe dirbti”, – teigė Kauno miesto poliklinikos radiologijos centro vadovas Tomas Budrys.
Visus „ChestLink“ aprašytus tyrimus per vieną darbo dieną papildomai patikrina ir gydytojas radiologas.
„Tačiau sveikiems pacientams tyrimo aprašo nereikia laukti poliklinikoje - jei pacientas sveikas, tyrimo atsakymą jis gauna iškart. Be to, gerokai taupomas gydytojų laikas, nes sveikų pacientų aprašus tereikia patikrinti, o ne aprašyti“, – pasakojo T. Budrys.
Per metus Kauno miesto poliklinika atlieka per 140.000 rentgeno tyrimų. Įstaigoje padaroma per 185.000 rentgeno nuotraukų. Iš jų absoliučią daugumą – 110.000 rentgenogramų – sudaro krūtinės ląstos tyrimai. Nustatyta, kad sprendimas gali automatiškai aprašyti 26 proc. visų įstaigoje atliekamų tyrimų.
„ChestLink“ automatiškai aprašo tik sveikų pacientų tyrimus. Jei jis nustato pakitimų ar nėra visiškai užtikrintas, kad pacientas yra sveikas, sprendimas pateikia preliminarų tyrimo aprašą, kurį baigia rengti gydytojas radiologas.
„Tiek Darbo medicinos centre, kur sprendimas pagerino pacientų aptarnavimo kokybę ir leido gydytojams daugiau dėmesio skirti tyrimams su pakitimais, tiek kituose Kauno miesto poliklinikos padaliniuose „Oxipit“ sprendimus vertiname teigiamai. Jie padeda gydytojams pamatyti preliminarią diagnozę anksčiau nei paruošiamas radiologo aprašymas. Jie taip pat padeda gydytojams kaip antra nuomonė, atkreipiant dėmesį į patologinius radinius”, – teigė T. Budrys.
Kauno miesto poliklinika taip pat naudoja „ChestEye Quality“ sprendimą. Šis sprendimas „antromis akimis“ peržvelgia krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką bei jos aprašą, kurį pateikė radiologas. Jei radiologo apraše nepaminėta patologija, kurią pastebėjo dirbtinis intelektas, sprendimas paryškina įtartiną vietą rentgeno nuotraukoje bei išsiunčia pranešimą radiologui, kad jis šį tyrimą peržiūrėtų dar sykį.
Sprendimas ypač naudingas pastebėti subtilius, vos įžvelgiamus ankstyvus vėžinius darinius, sudarant galimybę anksčiau ir efektyviau diagnozuoti plaučių vėžį. Pernai Kauno miesto ir Šeškinės poliklinikose atlikto tyrimo metu jis padėjo atrasti 82 papildomus subtilius židininius pakitimus.
„Oxipit“ duomenimis, tokio sprendimo naudojimas Lietuvos mastu padėtų gerokai anksčiau diagnozuoti plaučių vėžį, sudarant galimybę gydymą pradėti ankstesnėje stadijoje ir pagerinti gydymo prognozes.