Projekto vystytojų teigimu, šiuo metu aiškinamasi, kokie būdai padėtų nepasiklysti informacijos vandenyje – t.y., kaip atskirti surinktus vertingus ir nesvarbius duomenis.
„Pavyzdžiui, akivaizdu, kad šiam robotui po vandeniu teks susidurti su įvairiomis kliūtimis ir iššūkiais, stengiamės tam pasiruošti. Didžiausias galvos skausmas: kaip apdoroti ir teisingai interpretuoti iš daugybės jutiklių ir kamerų gautus duomenis. Tai didžiausias technologinis mums tenkantis iššūkis. Tarkim, šio bangininio ryklio smegenys yra kompiuteris. Reikia įvertinti didžiulius kiekius informacijos, ta informacija gaunama vienu metu. Duomenų patikrinimas ir apibendrinimas labai svarbūs, tik taip iš jų gausime naudos“, – teigė Kinijos Povandeninių technologijų tyrimų biuro direktoriaus pavaduotojas Fang Xuelin.
Šis bangininis ryklis-robotas – tik vienas iš povandeninių robotų, kurie bus naudojami vandens kokybės, dugno stebėsenai bei kitoms užduotims.
„Tai didžiausia bioninė žuvis, su kokia teko dirbti. Šis bangininis ryklys turi septynias valdomas sąnarines struktūras. Kiekviena iš jų – sudėtingas jutiklių ir komunikacijų rezginys“, – sakė Kinijos Povandeninių technologijų tyrimų biuro dizainerė Gao Chao.
Šį bangininį ryklį robotą sukūrusi bendrovė prieš tai pagamino robotą delfiną ir robotą orką.
Kinija kuria ir tikroviškus humanoidus
Kinija jau ne pirmą kartą stebina pristatydama naujausias robotikos technologijas. Praėjusiais metais Kinijos sostinėje Pekine vykusioje Pasaulinėje robotikos konferencijoje, kurios dėmesio centre, be kitų inovatyvių sprendimų, buvo pristatyti nejaukiai tikroviški humanoidai, gebantys realistiškai atkartoti žmonių mimikas ir gestus.
„Tiesą sakant, mane šokiravo faktas, kad robotikos mokslas pažengęs tiek toli, kad tie humanoidai geba kaip tikri žmonės vartyti akis ir netgi perpratę subtilius pirštų judesius“, – teigė konferencijos lankytoja Liu.
Humanoidų projektų bendrovės „EXRobot“ tyrimų ir vystymo inžinierius Xier sako, kad naujos technologijos leido patobulinti humanoidų sąnarius tiek, kad jie dabar juda labai natūraliai, pirštai atlieka pačius subtiliausius judesius, natūralumu stebina ir šių robotų veido išraiškos.
„Pritaikius naujausias technologijas, robotai dabar gali sujungti visų sąnarių valdymą į vieną procesą, todėl judesiai tampa itin tikroviški. Patobulinta ir jų oda, taip pat pagerinta rega ir lytėjimo kaip bendravimo formos funkcijos, o tai reiškia, kad mikroišraiškos tapo žymiai natūralesnės, humanoidai gali parodyti džiaugsmą, pyktį, liūdesį, laimę ir kitas emocijas, kurios reikalingos bendravime“, – sakė humanoidų projektų bendrovės „EXRobot“ tyrimų ir vystymo inžinierius Xier.