Prie „Portathon 2022“ starto linijos rugsėjo 30 d. išsirikiavo daugiau nei 100 dalyvių, kuriems talkino mentoriai iš Lietuvos, Vokietijos, Švedijos, Rumunijos ir Lenkijos – mokslo ir verslo organizacijų.
Hakatono finišą po 48 valandų, spalio 2 d. popietę pasiekė 16 komandų, pristačiusių savo sprendimus vertinimo komisijai. Daugiausiai balų surinko ir laimėtojomis tapo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos komanda „VTDK maketistai-paketistai“, Klaipėdos Baltijos gimnazijos komanda „BalticG&TA“, kuriai talkino prisijungę technologijų entuziastai iš Kauno, o taip pat Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos, jungtinė Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos valstybinės kolegijos atstovų komanda „EcoKlaipPort“ bei nuotoliniu būdu prisijungusi technologijų entuziastų komanda, vedama Manto Indrašiaus. „Portathon“ nugalėtojai pasidalijo 4 000 Eur prizinį fondą.
Pademonstravo prototipų
Dvi laimėtojomis tapusios komandos pasirinko Klaipėdos uosto pateiktus iššūkius.
„EcoKlaipPort“ pateikė išmanios sichchronizuoto eismo reguliavimo sistemos sprendimą, kuris įgalintų įvertinti miesto transporto ir krovinių srautus, kurie gabenami laivais, geležinkeliu bei sunkvežimiais, ir padėti eismą sureguliuoti taip, kad būtų užtikrintas sklandus transporto judėjimas išvengiant spūsčių, nenumatyto sunkiasvorio transporto stovėjimo ir padidintos taršos.
Technologijų entuziastai, savo komandą pakrikštiję „Kiaulės nugara“, ėmėsi spręsti elektros energijos poreikio nustatymo (Onshore Power Supply/ OPS) įrankio iššūkį, kurį taip pat buvo pateikęs uostas. IT sprendimas turėtų įvertinti atplaukiančių ir uoste prisišvartuojančių laivų elektros energijos poreikį. Remiantis gaunamais duomenimis, krantinėse būtų užtikrinamas reikiamas OPS stočių kiekis ir energetiniai resursai, o laivų aprūpinimo elektros energija procesai būtų subalansuoti.
Klaipėdos Baltijos gimnazijos komanda „BalticG&TA“ ir komanda iš Vilniaus „VTDK maketistai-paketistai“ buvo pasirinkusios Klaipėdos universiteto ir jo atžalinės įmonės „Inobiostar“ iššūkį – kūrė pakuotės dizaino sprendimą unikaliam Lietuvoje sukurtam produktui, kuris skirtas naftos išsiliejimų jūroje neutralizavimui. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studenčių siūlymas – pakuotei panaudoti fotoskaidomo polipropileno tinklelį – išsiskyrė tvarumo aspektu (use-reuse-use after reuse). Tokiu būdu supakuotas produktas – specialiai apdirbti šiaudai – galėtų būti panaudojamas dar bent keliais skirtingais būdais – pavyzdžiui, yrančių šlaitų sutvirtinimų, takelių dangai, sodininkystėje ir kt., rašoma pranešime spaudai.
Papildomu prizu hakatonas apdovanojo „SwipX“ komandą, kuri buvo labai nežymiai atitrūkusi nuo nugalėtojų. „SwipX“ hakeriai pateikė sprendimą, kaip naftos išsiliejimus jūroje būtų galima pašalinti pasitelkiant specialiomis patrankomis iššaunamus dronus, pripildytus medžiagos su “Inobiostar” biotechnologija, kuri naftos teršalus jūrinėje aplinkoje skaido pasitelkiant jais mintančius mikroorganizmus. Ši komanda, kaip ir kelios kitos, komisijai ne tik pristatė savo sprendimo veikimo principą, bet ir pademonstravo per 48 valandas sukurtą prototipą.
Komandos aktyviai ieškojo sprendimų uostamiesčio gatvių valymo proceso monitoringui, duomenų rinkimui ir analizavimui. Hakatono dalyviai taip pat teikė savo pasiūlymus dėl nuotekų išleistuvų, kuriais vanduo išteka į marias, monitoringo sistemos sprendimo – siekė identifikuoti, kiek ir kokių sensorių reikėtų tokiai skaitmenizuotai sistemai, kaip būtų signalizuojama apie galimą taršą ar užtikrinamas procesų sustabdymas.
Dalyvių plejadoje išsiskyrė Lietuvos jūrinio klasterio narės AB “Vakarų laivų gamykla” komanda „WBE“, kuri hakatono formatą pasitelkė būtent savo įmonei aktualaus iššūkio sprendimui – kūrė modulinį sprendimą baržų laivui-stūmikui, kuris įgalintų elektros baterijų ir skirtingų kuro rūšių panaudojimą prailginant trajektoriją, kurią pakrautas laivas gali įveikti, ir užtikrinant nulines arba ženkliai mažesnes teršalų emisijas.
„Stebint komandų darbą ir rezultatus, akivaizdu, kad per labai greitai pralekiančias 48 valandas komandos geba ne tik mobilizuotis ir pademonstruoti apčiuopiamus rezultatus, bet ir pačios daug pasiimti. Dalyvavimo patirtis yra praturtinanti labiau nei prizai, nes hakatono metu užmegzti ryšiai su skirtingų industrijų atstovais, gaunamos išorinių ekspertų įžvalgos gali suteikti stiptų postūmį toliau plėtoti technologinius sprendimus, rastis jūriniams startuoliams“, – pranešime spaudai sakė Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
„Portathon“ idėjinis ir organizacinis branduolys: Lietuvos jūrinis klasteris, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas ir šiemet 20 metų veiklos sukaktį minintis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Portathon“ vėliavą Klaipėdai šiemet padėjo nešti trys tarptautiniai projektai – „Liquid Energy“, „Decade 2030“ ir „DigitechPort“.
4000 eurų prizo pagrindinis steigėjas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Šiemet savo prizą taip pat buvo įsteigusi Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra „Klaipėda ID“, atsinešusi į hakatoną ir savo iššūkį.