Net ir nepaisant akivaizdžios sėkmės darbe, šį sindromą turintys asmenys kenčia nuo chroniško nepasitikėjimo savimi ir apgaulės jausmo, stipresnio už bet kokius sėkmės įrodymus ar net aukštus pasiekimus profesinėje veikloje. Kaip jo atsikratyti ir susidoroti su baimėmis dirbant konkurencingoje technologijų rinkoje? Įžvalgomis žiniasklaidai atsiųstoje informacijoje dalijosi IT įmonės „Devbridge“, priklausančios „Cognizant“ kompanijai, Front-end praktikų vadovas Žygimantas Jūrelė.
Net 70 procentų planetos gyventojų yra būdingas „imposterio“ arba apsimetėlio sindromas.
Tai psichologinis reiškinys, kai asmuo abejoja savo įgūdžiais, gabumais, pasiekimais ir nuolat patiria baimę, kad bus atskleistas lyg apgavikas.
– Ar jums teko su tuo susidurti?
– Ar jums teko susidurti su baime, jausmu, kad visi sužinos, jog darbinėje sferoje esate tas „apsimetėlis“? Ar ši būsena dažnas reiškinys jūsų darbinėje aplinkoje?
– Nepasitikėjimo ir abejonės jausmo stiprumas taip pat labai priklauso nuo žmogaus asmenybės. Ne paslaptis, kad mes, programuotojai, dažnai būname uždaresni, linkę mažiau bendrauti. Dirbdami, rašydami kodą, dažnai informacijos ieškome interneto platybėse, kur jos yra gausu, dažnai ji būna įvairi ir nevienareikšmiška, todėl galutinis sprendimas vis tiek būna mūsų, kurį mes vėliau atiduodame savo kolegoms, klientams ir tikimės, kad viskas bus tvarkoje, o jau vien pats atidavimas kažkam vertinti tavo jau padarytą darbą, visada kelia šiokią tokią įtampą. Programuotojų paieškos darbo skelbimai kelia taip pat nemažai įtampos. Atrodo, lyg ir pradirbus IT sferoje daugelį metų, žinių bagažas bei patirtis turėtų būti pakankama, bet perskaičius kai kurių skelbimų aprašymus programuotojams dažnai sukyla nerimas ir stresas – reikalavimų spektras neretai būna per platus vienam žmogui aprėpti.
– Kaip dažnai šis jausmas lydi, dirbančius būtent Front-end programavimo srityje?
– Nepasitikėjimas, abejonės, neužtikrintumas yra jausmai, kurie lydi ne tik Front-end programuotojus, bet ir daugelį IT specialistų. Vaistų nuo to nėra, tačiau yra būdų kaip galima šią būseną sumenkinti ar net visai atsikratyti. Visų pirma, reikia bandyti suvokti, kad IT sektorius plečiasi labai sparčiai ir viską mokėti yra neįmanoma. Tą padaryti padės, jeigu į programavimo sritį pažvelgtumėte šiek tiek iš viršaus, pavyzdžiui, pasižiūrėkite kiek ir kokių egzistuoja programavimo kalbų, jų sistemų ar bibliotekų. Suvokimas, kiek visko yra daug, kaip visos technologijos yra išsišakojusios ir išsiplėtusios, padės suprasti, kad visko neaprėpsime ir galbūt derėtų susikoncentruoti ties keliais dalykais, taip bus paprasčiau ir naudingiau.
– Kiek dažnai susiduriate su būsena ar apmąstymais, kai manote, kad galbūt atsidūrėte ten, kur galbūt nesate vertas būti, nes būtent ten patekote dėl sėkmės ir sutapimų?
– Būdamas savamoksliu, tokias dvejones aš patiriu daug dažniau nei kiti. Baigiau Verslo studijas, nors ir nesirinkau technologijų studijų krypties, tačiau per daugelį metų sukaupiau solidžią darbo patirtį IT srityje, o per kelerius metus įmonėje „Devbridge“, ne kartą pakilau karjeros laiptais, tapau Front-end praktikų vadovu, padedu auginti šios srities profesionalų bendruomenę. Tačiau, manau, kad man pritars ir kiti savamoksliai, jog neturint vienokio ar kitokio sertifikato, tos srities diplomo, jaustis patogiai esamoje srityje yra daug sunkiau. Nors patirtis rodo, kad svarbiausia šioje srityje yra patirtis ir rezultatai. Man metų metus reikėdavo, ir vis dar reikia, sau priminti, kad aš šioje srityje sukuosi jau 20 metų, praėjau visus įmanomus jos pokyčius, dirbau prie šimtų projektų, tačiau jausmas vis tiek išlieka.
– Bet juk kartais ir per didelis pasitikėjimas savimi taip pat nėra gerai? Kaip rasti tą teisingą vidurį?
– IT sektorius darosi kaip Holivudas – turime savo įžymybių, turime savo renginius, kurie išties būna įspūdingi, turime savo laidas, dokumentinius filmus, turime ir dideles korporacijas, kurios turi daug galios kontroliuoti leidžiamas technologijas. Šiais laikais mus labai lengvai pasiekia informacija apie geresnius programuotojus, geresnes ir didesnes įmones, kurios siūlo didesnius atlyginimus. Ir yra kas tuo mėgaujasi, tai natūralu. Bet yra ir tokių, kuriems atrodo, kad mes visi darome tą patį, bet gal kitur vis tiek yra geriau, kitiems geriau sekasi, kiti daugiau pasiekė. Pradedame pernelyg dažnai save lyginti su kitais, o to nereikėtų daryti.
– Kaip organizacija ir komanda gali padėti kovoti su šiuo nuolatiniu savęs lyginimu su kitais ar apsimetėlio sindromu?
– Noras tobulėti yra vienas iš svarbiausių asmeninių savybių, kadangi dirbant projektinėje srityje, projektai keičiasi ir tenka prisitaikyti prie naujų reikalavimų bei technologijų. Tačiau geri ir patyrę specialistai puikiai žino, kad niekas iš karto neatsiranda – žinios ir įgūdžiai įgyjami palaipsniui. Net ir kiekvienas naršyklės atsidarymas, norint peržvelgti naujienas baigiasi krūva naujų straipsnių ir naujienų kurias „reikia“ perskaityti ir žinoti. Ir tai yra natūralu, nes IT sektorius kaip ir jo specialistai nuolatos auga ir tobulėja.
Tačiau buvimas bendruomenėje padeda ne tik tobulėti, bet ir džiaugtis profesiniu augimu. Karjeros galimybės taip pat priklauso nuo to, kiek asmeninių pastangų įdėsi, siekdamas iškeltų savo, komandos ir organizacijos tikslų. Jeigu darbuotoją sups motyvuoti ir stiprūs kolegos, tobulėjimas bus natūralus procesas, žmonės mažiau lygins save su kitais, o augs motyvuojančioje aplinkoje. Ilgainiui susiformuos noras ne tik mokytis iš kitų, bet ir pačiam tapti vadovu, mentoriumi ar kitaip prisidėti prie kitų darbuotojų auginimo arba siekti karjeros technologijų inžinerijos srityje, tampant, pavyzdžiui, projekto ar produkto vadovu, taip natūraliai susiformuos ir sveikas pasitikėjimas savo jėgomis.
– Ką patartumėte kitiems, dirbantiems IT sektoriuje, susiduriantiems su šiuo sindromu, kaip labiau patikėti savimi ir tiesiog veikti?
– Labai efektyvus ir man pagelbėjęs būdas kovoti su savo sugebėjimų abejonėmis yra vis nauji iššūkiai, išsikelti sau pačiam. Dažnai sudvejodavau ar sugebėčiau išmokti vieną ar kitą technologiją, tačiau pradėjau mesti sau iššūkius ir dirbdamas prie naujų projektų dažnai įtraukdavau ir vis naujas technologijas. Po kurio laiko pastebėjau, kad didesnių problemų, kaip išmokti kažką naujo ir tai pritaikyti neturiu, ir taip ilgainiui dvejonės pradėjo sklaidytis.
Vietoje to, kad lygintume save su kitais specialistais ir sakytume, kad mums ar mūsų žinioms kažko trūksta, verčiau pabandykime galvoti, kad yra kažkas naujo, ką dar galime išmokti ir kur patobulėti. Apversti neigiamas nuostatas į teigiamą pusę, tai padės sumažinti jaučiamą spaudimą. Jeigu yra technologijų, kurias norisi ar reikia išmokti, padės ir tikslų išsikėlimas tam tikram laikotarpiui. Tada paklausti kitų, ar mokate vieną ar kitą dalyką, galėsime atsakyti „ne“, bet esu tai įsitraukęs į savo ateities planus.