Analitikų vertinimu, didelė tikimybė, kad naujosios kartos „Uber“, „Netflix“ ar „Airbnb“ gims būtent blokų grandinės technologijos (blockchain) srityje. Vis dėlto dauguma startuolių produktus vis dar kuria senojo – Web2 – interneto pagrindu. Tai akivaizdus technologinės inercijos pavyzdys.
O inercija gali būti labai pavojinga. Pakanka pažvelgti į jaunajai kartai vis mažiau žinomą kompaniją „Kodak“. Stagnaciją lėmė konservatyvus kompanijos požiūris į tuomet dar naują skaitmeninės fotografijos technologiją. Patarimų apie technologinę inerciją turėtų ir jau atsiradus automobiliams vežimus toliau gaminę verslininkai. Tik pastarųjų šiais laikais jau vargiai pavyktų apskritai surasti.
Žinoma, išradus vidaus degimo variklį, tam tikrą pereinamąjį laikotarpį dar buvo galima uždirbti iš vežimų gamybos, tačiau įžvalgesniems verslininkams jau buvo aišku, kad ateitis priklauso automobilių pramonei. Šiuo metu stovime panašioje technologijų kryžkelėje. Posūkis ketvirtosios pramonės revoliucijos link negrįžtamas, ir nors Internetas 2.0 dar tikrai turi savo paskirtį, jau kuris laikas akivaizdu, jog ateitis priklauso būtent decentralizuotam Internetui 3.0.
Ar tikrai egzistuoja tūkstančiai blockchainų ir kaip išsirinkti tinkamiausią?
Atsakant vienu žodžiu: ne. Dauguma technologijų vystytojų intuityviai numano, kad blokų grandinės technologija gali atverti naujus horizontus. Visgi esama ir abejonių: kokie konkretūs decentralizacijos pranašumai mano sektoriuje? Kokios rizikos? Ir galiausiai pasiryžus peržengti Web3 slenkstį – kurią konkrečiai blokų grandinę pasitelkti mūsų vystomai aplikacijai?
Mitas, jog egzistuoja tūkstančiai skirtingų blockchain sprendimų tik įneša dar daugiau neaiškumo. Pasak https://coinmarketcap.com/, šiandien suskaičiuotume per 20 tūkst. blokų grandinės pagrindu veikiančių kriptovaliutų. Tačiau esmė ta, kad 98 % jų nepriklauso pirmai blokų grandinės pakopai (Layer 1), o veikia ant Ethereum ar keliolikos kitų didžiųjų Layer 1 protokolų. Todėl tik pastarosios yra iš tikrųjų nepriklausomos blokų grandinės technologijos. Tuo tarpu kritiškai įvertinus pagrindinių protokolų greitį, kainą, patikimumą ir kitas technines charakteristikas, geriausiu atveju turėtume kelias pasirinkimo alternatyvas.
Gera žinia ta, kad dauguma technologijų pasaulio žmonių jau suvokia – Internetas 3.0 suteikia nepalyginamai daugiau decentralizacijos, patikimumo bei skaidrumo. Problema ta, kad dauguma vis dar įsitikinę, jog šios naudos yra labiau teorinės ir sunkiai virsta praktiniais jų kuriamų aplikacijų privalumais. Ir vos prieš keletą metų toks įsitikinimas būtų buvęs visai pagrįstas. Bet tiesa ta, jog jokia technologija žmonijos istorijoje dar nesivystė taip greitai ir dinamiškai, kaip blockchain.
Būtent todėl šiuo metu jau egzistuoja technologijų, apimančių geriausias abiejų pasaulių savybes – mums įprastą Web 2.0 greitį bei vartotojų patirtį ir Web 3.0 decentralizacijos privalumus. Pavyzdžiui, Internet Computer Protocol (ICP) siūlo milijonams programuotojų ir tradicinio interneto vartotojų įprastą didelį tinklo greitį ir žemas eksploatacijos sąnaudas. Esminis skirtumas nuo „Google“ ir „Amazon“ debesų kompiuterijos ar kitų Interneto 2.0 sprendimų – ICP veikia visiškai autonomiškai, yra decentralizuotas ir nepriklauso nuo kurio nors vieno sprendimų priėmėjo.
Kriptotechnologijų lauke ICP išsiskiria kaip pigesnis, greitesnis ir vienintelis masiniam naudojimui šiuo metu jau pritaikytas tinklas. ICP ekosistema itin palanki programuotojams, o į protokolą lengva integruoti plataus pobūdžio aplikacijas. Todėl Web 3.0 slenkstį peržengti pasiryžusiems Baltijos šalių technologijų kūrėjams tai viena praktiškiausių blockchain technologijų, kurią verta apsvarstyti.
Kaip išsirinkti tinkamiausią blockchain technologiją? 5 esminiai pjūviai
Skirtingas blokų grandinės technologijas lyginti geriausia apžvelgiant penkias esmines jų savybes: patikimumą, greitį, kainą, palankumą vartotojui ir autonomiškumą. Šiandien daugiausiai dėmesio skirsime blockchain patikimumo ir patogumo verslui bei vartotojui savybėms. Vėlesniuose straipsniuose pažvelgsime į itin svarbius greičio, kainos ir autonomijos aspektus.
Žinoma, egzistuoja ir kitų svarbių reikalavimų, kuriuos, priklausomai nuo prioritetų, verslai taiko potencialiam savo aplikacijų tinklui. Pavyzdžiui, unikalus konsensuso mechanizmas lemia, kad ICP yra vienas „žaliausių“ sprendimų ne tik blockchain sektoriuje, bet apskritai visoje rinkoje. Viena transakcija šiame tinkle sunaudoja keturis kartus mažiau energijos nei viena Google paieška! Išsamesnę informaciją apie visas ICP charakteristikas rasite www.dfinity.org – pati svetainė, beje, taip pat veikia blockchain pagrindu.
Patikimumas ir saugumas
Paradoksalu, kad būtent patikimumo bei skaidrumo problemoms tradiciniuose tinkluose spręsti sukurta blokų grandinės technologija pati tapo giliai įsišaknijusio nepasitikėjimo objektu. Sukčių gausa, reguliavimo stoka, nepatikimi protokolai su saugumo spragomis – visa tai gerokai pakenkė blockchain kaip saugios technologijos reputacijai. Vienas pavyzdžių – patikimomis laikytų Celsius ir Voyager investavimo platformų griūtis, nusinešusi šimtus milijonų investuotojų dolerių. Visgi tokiems žaidėjams kaip Ethereum ar ICP inovatyvios technologijos ir milžiniškas šių ekosistemų dydis leidžia apsisaugoti nuo tokios lemties.
Štai Internet Computer protokolas pritraukė tokių rizikos kapitalo sunkiasvorių kaip a16z ir Polychain Capital investicijas. ICP išsiskiria ir didžiausiu visoje industrijoje tyrimų ir plėtros departamentu (R&D), kuriam priklauso daugiau nei trys šimtai pasaulinio lygio kripto mokslininkų, inžinierių bei programuotojų. Daugiausiai Ciuriche bei Silicio slėnyje dirbančių ICP mokslininkų publikacijos yra cituotos daugiau nei 100 000 kartų.
Tuo tarpu decentralizuoti ICP serveriai išdėstyti nepriklausomuose institucinio lygmens duomenų centruose skirtinguose žemynuose. Tai itin svarbi savybė, nes leidžia protokolui visiškai nepriklausyti nuo Amazon, Microsoft ar kitų debesų kompiuterijos gigantų, kas savo ruožtu garantuoja tinklo autonomiją ir patikimumą. Blockchain pasaulyje tai vis dar itin reta, nes kiti tinklai dėl mažesnių kaštų ir paprastesnės priežiūros naudoja debesų kompiuterijos sprendimus – taip aukodami didelę dalį tinklo autonomijos ir saugumo.
Tiesą sakant, pats ICP protokolas ir buvo kuriamas, kad mestų iššūkį Amazon Web Services ir kitoms centralizuotoms IT korporacijoms. Kad tikslo siekti sekasi gerai iliustruoja faktas, jog per pusantrų metų tinklo veikla dar nebuvo reikšmingai sutrikusi. Deja, tuo pasigirti negali nei dauguma tradicinių, nei decentralizuotų sistemų.
ICP saugumą reikšmingai padidino ir integracija su didžiausia ir saugiausia istorijoje Bitcoin blokų grandine. Artimiausiu metu bus vykdoma ir tinklo integracija su antru didžiausiu Ethereum tinklu. Be didesnio saugumo, šios integracijos taip pat atveria duris į ICP ekosistemą decentralizuotų finansų rinkos (DeFi) žaidėjams.
Visa tai Internet Computer inžinieriai atlieka pasitelkę unikalią savo pačių sukurtą integracijos su kitais tinklais technologiją, kas leidžia išvengti vadinamųjų tiltų. Tai milžiniškas saugumo šuolis, kadangi, kaip teigia Ethereum įkūrėjas Vitalikas Buterinas, „tiltų saugumas yra iš pagrindų ribotas“. Būtent dėl šios priežasties ICP tampa patraukli alternatyva daugeliui žaidėjų, ieškančių, alternatyvų įsilaužimų alinamam dabartiniam DeFi sektoriui.
Draugiškas programuotojams, patogus vartotojams
Kaip matome, kokybiškas decentralizuotas tinklas savaime garantuoja projektams saugumą bei skaidrumą. Tuo tarpu aplikacijų kūrėjai, savo decentralizuotą produktą (dapp) vystantys ICP tinkle, gali pasikliauti ir programuotojams itin palankia ekosistema.
Pagrindinės Internet Computer protokolo vystytojos Dfinity inžinieriai ne tik nuolat plečia šį tinklą, kurdami naujas funkcijas ir integruodami ji su kitomis blokų grandinėmis, bet ir atlieka visą techninę tinklo priežiūrą. Tai startuoliams garantuoja, jog šiame protokole sukurti dappsai visuomet veiks sklandžiai ir praktiškai nereikalaus palaikymo iš startuolio pusės.
Trys šimtai vien ICP tinklo palaikymu ir plėtra užsiimančių technologijų kūrėjų ir inžinierių kartu su tūkstančiais tinkle veikiančių aplikacijų programuotojų – taip atrodo penkta greičiausiai blockchain erdvėje auganti ekosistema. Gyvybingos ICP bendruomenės nariai patirtimi aktyviai dalijasi https://forum.dfinity.org/ ir daugelyje kitų forumų.
Specialiai ICP skirta programavimo kalba vadinasi Motoko. Ji sąlyginai nauja ir kol kas nėra plačiai žinoma programuotojams. Tačiau visi, kurie yra susidūrę su JavaScript, Motoko kalbą intuityviai perpranta ir randa panašumų, todėl dauguma programuotojų ją lengvai išmoksta. Tiesą sakant, programuoti ir kurti dapps ICP tinkle įmanoma išmokti vos per 10 nuotolinių seminarų.
Tad startuoliams, ieškantiems, kaip peržengti Interneto 3.0 slenkstį ir atverti jo galimybes, ICP yra kone logiškiausia alternatyva – dėl šio protokolo patikimumo ir paprastos pradžios ICP naujokams. Vis dėlto tikrasis tinklo potencialas atsiveria tuomet, kai įvertinami didžiausio greičio bei mažiausios kainos visoje rinkoje aspektai. Juos aptarsime būsimuose straipsniuose.