2021 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 265 Fintech įstaigos. Šis skaičius, lyginant su 2016 m., išaugo daugiau nei 3 kartus (82 Fintech įstaigos), rodo „Investuok Lietuvoje“ duomenys. Lietuvą paversti finansinių technologijų centru užsibrėžė dar praėjusioji Vyriausybė. Tačiau vėliau buvo kilę įvairių abejonių, ar tikrai neapleidžiamos buvusios ambicijos dėl „fintech“.
Finansų viceministrė Vaida Markevičienė patikina, kad šiuo metu ruošiamos gairės 5 metams nubrėš, ko mes kaip valstybė siekiame iš sektoriaus ir kaip Lietuva galėtų užsitikrinti išlaikyti lyderystę šioje srityje.
Dirstelėjus į gairių projektą akivaizdu – kalbama nebe apie kiekybę, o apie kokybę ir dydį. Valstybė veiktų keliomis kryptimis: kokybės, kompetencijų, patikimos jurisdikcijos, inovatyvių sprendimų pritraukimo, ir tarptautinio pripažinimo.
Dėl gairių turi sutarti visi – ir rinka, ir priežiūros institucijos, ir Vyriausybė, visos šalys į jų rengimą yra įtrauktos.
Ką matuos?
„Iš tiesų lyderystė yra pamatuojamas dalykas, todėl pačiose gairėse siūlome ir tam tikrus rodiklius, kad tai nebūtų jausmo klausimas“, – dėsto viceministrė.
Pirmas siūlomas rodiklis – metinis „fintech“ įmonių pajamų augimas procentais. Jei 2020 metais buvo fiksuojamas 23 proc. Metinis augimas, tikslas 2025 metais turėti 27 proc. Metinį įmonių pajamų augimą, o 2028 m. pasiekti 30 proc. Augimą.
Gairėse numatoma siekti, kad 2025 m. bent 52 proc. „fintechų“ turėtų daugiau nei 10 darbuotojų (2021 m. – 44 proc.), o 2028 m. ši dalis padidėtų iki 65 proc.
Gairėse tikimasi bent vieną „fintech“ vienaragį užauginti iki 2025 metų, o 2028 metais tikimasi jau dviejų.
Kitas tikslas susijęs su talentų trūkumu: jei 2021 metais 62 proc. įmonių susidūrė su šia problema, tikimasi, kad 2025 metais su talentų trūkumu susidurs 52 proc. Įmonių, o 2028 m. – 42 proc.
„Iš tiesų pasižiūrėjus į skaičius sektorius ir toliau auga. Sektoriaus pajamos praėjusiais metais paaugo du kartus. Taip pat apyvartos, mokėjimų apimtys, kurias atlieka elektroninių pinigų įstaigos, mokėjimų įstaigos, jos taip pat paaugo beveik 2 kartus. Klientų skaičius išsiplėtė – jei prieš du metus buvo 10 milijonų, tai jau dabar yra 25 milijonai vartotojų. Tai iš tiesų matome, kad tas sektorius auga, tai todėl ir galvojame įvesti tuos matavimo rodiklius, kaip mes užtikrinsime sektoriaus sėkmę“, – paaiškina V. Markevičienė.
Pasak jos, vienaragio (milijardo dolerių vertos kompanijos) vaikymasis savaime nėra tikslas – džiugintų ir išryškėję „darbštūs uolūs žirgai“: „Nes galiausiai norime, kad tos įmonės kurtų aukštą pridėtinę vertę, darbo vietas ir paslaugas“.
„Fintech“ sektoriaus plėtra nėra savatikslė. Apskritai „fintech“ revoliucija prasidėjo dėl to, kad tiek gyventojams, tiek verslui reikėjo paslaugų, kurios būtų jiems patogesnes greitesnes“, – pažymėjo viceministrė.
Lietuviai uoliai naudojasi – paskatino progresą
Pasak Finansų viceministrė, Lietuva jau išsiskiria pagal internetinės bankininkystės naudojimą visoje Europoje, čia įprasta atsiskaityti ne tik kortele, bet ir telefonu. Atsiradę nauji skaitmeniniai verslai sudarė spaudimą tradiciniams bankams ir kitoms finansinėms institucijoms – jos taip pat pradėjo sparčiau keistis.
„Išaugo visa skaitmeninė ekonomika ir finansinės technologijos mums suteikia netgi galimybes paprasčiau atsiskaityti, nusipirkti pirkinius internetinėje erdvėje. Mes turime Lietuvoje labai daug įmonių, beveik 300 finansinių technologijų įmonių. Jos tikrai ne visos teikia paslaugas vartotojams, kai kurios iš jų teikia paslaugas verslams“, – suskaičiavo viceministrė.
„Fintech“ gali pasiūlyti visiškai naujų verslo modelių ar inovacijų įprastiniams verslo modeliams.
„Dalyvavimas kapitalo rinkose yra viena iš sričių, šioje srityje tikrai Lietuva galėtų pasitempti ir bandyti prisitaikyti pritraukti daugiau startuolių, kurie teiktų būtent investicines paslaugas tam, kad žmonės galėtų paprasčiau, galbūt keliais mygtukų paspaudimais, investuoti, dalyvauti finansų rinkose. Tai iš vartotojo perspektyvos tikrai yra tų sprendimų, kurie palengvintų investuotojams gyvenimą“, – vylėsi V. Markevičienė.
Žinomas tarptautinėje erdvėje padeda – nebereikia užsienio investuotojams prisistatinėti, jie žino, kad turime gerą ekosistemą, stiprų sektorių, ir turi geras sąlygas ateiti.
Lietuva į skaitmeninę transformaciją per ateinančius metus ketina investuoti milijardą – žinoma, didelę dalį atrieks valstybės skaitmeninės paslaugos, kompetencijos, švietimas, darbo rinka, tačiau dalis pinigų teks ir verslui, kad jis galėtų taikyti dirbtinio intelekto, blokų grandinės sprendimus, pažymėjo viceminsitrė.
Telksis į rizikos valdymą
Viceministrė pripažįsta, kad augantis sektorius atneša ir naujų rizikų, kurias reikia suvaldyti
„Iš tikrųjų vienas iš mūsų gairių blokų yra saugi ir patikima jurisdikcija, tai reiškia rizikų valdymą. Pinigų plovimo prevencijos rizika yra vienasiš rizikų ir šioje srityje jau mes esame padarę tam tikrų svarbių žingsnių. Čia turime ir viešos privačios partnerystės pagrindu veikiantį Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. Jo veiklą planuojame plėsti ir toliau.
Kitas aspektas, viena iš rizikų yra ir kibernetinio saugumo rizika, kuri turbūt šiomis geopolitinėmis aplinkybėmis dar labiau išryškėjo. Tai ir kibernetinio saugumo srityje planuojame veiksmų. Taip pat šiuo metu keičiame „Naujos kartos Lietuva“ planą, ir ten atsiranda dar daug didesnis kibernetinės saugos elementas. Ten taip pat yra erdvės viešai ir privačiai partnerystei tarp institucijų ir sektoriaus, kad galėtų efektyviau keistis informacija ir kovoti su kibernetinio saugumo rizika“, – kalbėjo V. Markevičienė.
Ji vertino, kad sektorius jau yra pakankamai brandus ir geba pats save reguliuoti. Dėl to gairėse numatyti įsipareigojimai įmonėms, kad jos būtų vienos prieš kitus atsakingos, kaip valdo rizikas, kaip kelia kompetencijas. Institucijų pajėgumus taipogi numatoma stiprinti.
„Mūsų startuoliams ir iki šiol tas gyvenimas nebuvo toks paprastas ir startuoliai turėjo įdėti daug daugiau pastangų tam, kad prisitrauktų finansavimą. Manau, kad ir iki šiol mūsų įmonės turėjo rodyti ir stiprius verslo modelius ir būti labiau užtikrintos dėl pajamų“, – kalbėjo V. Markevičienė.
Anot jos, išsigryninimas gali atnešti ir teigiamų pasekmių rinkai. O finansinėms įmonėms taikomi aukštesnės veiklos standartai, atliekama griežtesnė priežiūra, greičiau girdimi poreikiai ir galima prisitaikyti prie naujų verslo poreikių.
Trūksta žmonių, mokančių dirbti su pinigais
„Pamatėme ir spaudimą dėl darbuotojų, specialistų poreikio. Turbūt visi Lietuvoje žino, kad IT specialistai yra labai reikalingi. Tačiau apklausę sektorių pamatėme, kad antroje vietoje šiame sektoriuje po IT specialistų lygiuojasi atitikties specialistai ir pinigų plovimo prevencijos specialistai. Iš tikrųjų poreikis tikrai yra milžiniškas. Įmonės pradeda konkuruoti tarpusavyje tarp to labai riboto skaičiaus žmonių, kurie turi šias kompetencijas. Dėlto šioje srityje jau irgi ėmėmės veiksmų“, – pažymėjo V. Markevičienė.
Kompetencijas auginti gairėse numatoma bendradarbiaujant valstybei, sektoriui ir aukštosioms ar profesinėms mokykloms. Sukurta bendradarbiavimo platforma galėtų pasiūlyti studijų kryptis, kurios atlieptų rinkos poreikius.
Ir, žinoma, tuo pačiu užtikrintų, kad studentai ar žmonės, kurie nori persikvalifikuoti, jie įgytų tuos įgūdžius, kurie yra reikalingi šiame sektoriuje, nes žinome, kad šis sektorius yra vienas iš.
„Fintech“ yra vienas iš aukštos pridėtinės vertės sektorių, kur žmonės gali gauti geresnius atlyginimus. O jeigu ta įmonė išauga į į didesnę, tai padeda ir mūsų šaliai ekonomikai per per mokesčius“, – paaiškino V. Markevičienė.
Kokių „fintech“ startuolių Lietuvai reikia?
Paklausta, kokius startuolius finansinių technologijų srityje reikėtų labiausiai skatinti, viceministrė paminėjo inovatyvių sprendimų protraukimą.
„Kiekvienais metais įsivertinsime pagal tai, kas yra tuo metu aktualu iš technologinės pusės, nes suprantame, kad šiai dienai pasakyti, kokios technologijos bus išsivysčiusios ir kokių verslo modelių turėsime po 5 metų yra tikrai labai sunku. Dėl to reaguosime greitai ir bandysime pritraukti bet kurios augimo stadijos įmones, kurios turi potencialą, kurios gali pasiūlyti tiek inovatyvias paslaugas vartotojams, klientams ar verslams, ar tam tikrus naujus verslo modelius. Ir čia kalbu tiek apie licencijuojamas įmones, tiek apie nelicencijuojamas įmones“, – paaiškino V. Markevičienė.
Nors turime daugiausia visoje Europoje elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, kurios licencijuojamos, tačiau taip pat turime ir daug technologinių įmonių, siūlančių sprendimus, pastebi ji.
„Žiūrėsime, kur eina technologijos, kokių galimybių tai suteikia ir užtikrinsime, kad Lietuvos teisinė sistema nestabdytų inovacijų, o kaip tik sukurtų tokią saugią aplinką jas išbandyti – saugią įmonėms ir vartotojams. <...> Tikrai nenorime rizikuoti savo nei gyventojų, nei verslo gerove ir norime, kad tos paslaugos būtų saugios ir tvarios“, – kalbėjo viceministrė.
Ji pasigedo investavimo sprendimų teikiančių startuolių, draudimo paslaugų teikiančių startuolių, kurios galėtų sujudinti rinką ir priverstų pasitempti kitus tradicinius rinkos dalyvius.
„Kadangi Lietuva nėra ta šalis, kuri turi iškasenų ar išteklių, mūsų stiprybė yra mūsų talentai, mūsų žmonės, gebėjimas greitai prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, prie besivystančio pasaulio. Todėl neabejoju, kad įgyvendinus šias gaires, po 5 metų mūsų sektorius bus daug stipresnis, pajėgesnis, efektyviai konkuruos tarptautinėje rinkoje ir teiks tas paslaugas, kurios yra reikalingos tiek mūsų gyventojams, tiek ir visos Europos gyventojams ir verslams“, – apibendrino V. Markevičienė.
Gairių projektas parengtas apibendrinus darbo grupės, kurią sudarė 71 ekspertas iš 30 valstybės institucijų ir rinkos dalyvius vienijančių organizacijų, rekomendacijas. Šiam gairių projektui darbo grupė, atliko išsamią sektoriaus analizę, įvertino besikeičiančias „Fintech“ rinkos tendencijas ir naujas galimybes.
Rengiant rekomendacijas buvo atliktos „Fintech“ įmonių (78 respondentai), Lietuvos gyventojų (1881 respondentas) ir Lietuvos verslo įmonių (64 respondentai) apklausos bei kokybiniai interviu su „Fintech“ įmonėmis.
Visą pokalbį žiūrėktie LOGIN.LT laidoje.