Projekto tikslas – paskatinti Lietuvos startuolių verslumą kosmoso industrijoje, kuriant naujas technologijas arba pritaikant sukurtąsias nekosminėms sritims, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Dar praėjusių metų pabaigoje Europos kosmoso agentūra drauge su VšĮ Visorių informacinių technologijų parku pasirašė sutartį, kurios pagrindu buvo įkurtas verslo inkubatorius (ESA BIC Lietuva) Vilniuje ir Kaune.
ESA BIC Lietuva vadovė Geda Daškevičiūtė-Lazauskienė teigia: „Mūsų šalies startuoliai turi didelį potencialą kurti aukštą pridėtinę vertę, kosmoso sritis atveria milžiniškas galimybes verslų plėtrai bei vystymui. Jungdamiesi prie didžiausio inkubatorių tinklo Europoje, savo startuoliams užtikrinsime ne tik finansinę ir ekspertinę paramą, tačiau ir prieigą prie kosmoso bendruomenės Europos mastu. Tikimės, kad po 5-erių metų Lietuva galės džiaugtis ir didžiuotis 25-ių naujų kosmoso rinkos įmonių veiklos pasiekimais ir laimėjimais.“
Paraiškas teikti kviečiami startuoliai, kurie kuria kosmoso technologijas arba pritaiko jas žemėje, yra veikiantys mažiau nei 5 metus. ESA BIC Lietuva kviečia teikti paraiškas iki birželio 30 dienos. Į inkubatorių atrinktiems startuoliams bus skiriama finansinė 50 tūkst. EUR parama kuriamo produkto vystymui, ekspertinė technologinė ir verslo vystymo pagalba.
Vilniuje įsikūrę startuoliai pretenduos į papildomą iki 25 tūskt. EUR finansinę paskatą iš Vilniaus miesto savivaldybės kurti inovacijas ir aukštos pridėtinės vertės verslus Vilniuje. Daugiau informacijos projekto svetainėje www.esabic.lt.
Lietuvoje veikiančios pažangiausios kosmoso technologijų įmonės, tokios kaip „Kongsberg NanoAvionics“, „Geomatrix“ ar „BlackSwan Space“, jau dabar kuria inovacijas, keičiančias kosmines misijas, taip garsindamos Lietuvos vardą visame pasaulyje.
Tech-Park Kaunas vadovo Pauliaus Nezabitausko teigimu, klaidinga manyti, kad visi kosmoso startuoliai veikia tik „aukštai“ – dauguma jų darbus atlieka čia pat: „Technologijos, kurios veikia Žemėje peržengia mūsų planetos ribas. Nuo nuotolinio stebėjimo ir ryšių infrastruktūros iki robotikos, saulės energijos gamybos ar žemės ūkio plotų stebėjimas – šios naujovės pakeitė kosmines misijas, suteikdamos galimybę padaryti revoliucinius atradimus ir skatindamos būsimus kosmoso tyrinėjimus. Kelionė iš Žemės į žvaigždes tęsiasi, todėl technologinės patirties mainai tarp žemės ir kosmoso sričių neabejotinai nulems kosmoso tyrimų ateitį.“
Nors kosmoso ar to paties Marso ir kitų planetų tyrinėjimai dažnai sukelia raketų, palydovų ir astronautų vaizdinius, kosmoso technologijų įtaka siekia kur kas toliau. Daugelio kosmoso inovacijų iš esmės keičia mūsų gyvenimą Žemėje.
Vienas iš pavyzdžių – kosminiai meteorologiniai palydovai, kurie atlieka svarbų vaidmenį tiksliai prognozuojant orus ir kuriant išankstinio perspėjimo apie stichines nelaimes sistemas. Kosminės technologijos tai pat labai prisidėjo prie žemės ūkio praktikos optimizavimo ir didesnio aprūpinimo maistu. Palydoviniai vaizdai ir nuotolinio stebėjimo duomenys naudojami pasėlių būklei, dirvožemio drėgmės lygiui ir augmenijos augimui stebėti. O visų pamėgti liofilizuoti vaisiai, pirmiausia buvo sukurti astronautams. Lengvas, pigus, sveikas ir, svarbiausia, saugus maistas, tapo svarbi jų mitybos raciono dalis.