KTU mokslininkai vysto autonominę prekių informacijos rinkimo sistemą: palengvins darbą ir suteiks konkurencinį pranašumą

79 proc. pirkėjų internetu apsiperka bent kartą per mėnesį, tad elektroninė prekyba daugeliui – įprasta kasdienybės dalis, rodo „Forbes“ duomenys. Nors per pastaruosius kelerius metus elektroninė prekyba jau tapo nepakeičiama pasaulinės mažmeninės prekybos dalimi, išmaniosios technologijos leidžia ir toliau tobulinti šį procesą. KTU mokslininkai kuria autonominę prekių rinkimo sistemą, kuri elektroninių parduotuvių darbuotojams leis paspartinti savo darbą klasifikuojant ir pateikiant informaciją pirkėjamsm, rašoma universiteto pranešime žiniasklaidai.

Didelės apimties pardavėjai, parduodantys daug skirtingų prekių, susiduria su problema, kai elektroninėje parduotuvėje reikia teisingai aprašyti prekes: informacijos rinkimas rankiniu būdu – kruopštus ir daug pastangų reikalaujantis procesas, todėl darbuotojams, atliekantiems šį darbą, tenka sugaišti daug laiko.

„Sistema, kurios prototipą sukūrėme, šį darbą labai palengvintų. Ji surinktų už darbuotojus duomenis apie prekes į saugyklą. Darbuotojui reikėtų tik nurodyti parametrus, kurie būtų įtraukti į prekių aprašymą ir atvaizduojami svetainėje (parduotuvėje)“, – tikina Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto lektorius Donatas Sandonavičius.

Prototipą mokslininkai kūrė bendradarbiaudami su UAB „Topo grupe“, tad tolesniuose etapuose planuojama naują sistemą perkelti į verslo sistemas. Mokslininkų sukurtas prototipas gali būti adaptuotas ir pritaikytas skirtingoms sistemoms ir platesniam naudojimui.

„Tokia sistema yra aktuali ir naudinga įmonės procesų optimizavimui, darbuotojų veiklos efektyvinimui ir teisingesnės informacijos teikimui klientams“, – sako „Topo grupės“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Saulius Jankauskas.

Duomenis identifikuoja, analizuoja ir apibendrina

KTU Dirbtinio intelekto centro kvietimu universiteto mokslininkų kartu su UAB „Topo grupe“ praėjusiais metais įgyvendinto projekto metu sukurta išmani sistema geba autonomiškai rinkti ir atpažinti reikiamą informaciją – tiek tekstinę, tiek vaizdinę. Tai daroma pasitelkiant programinius robotus.

„Informaciją ši sistema gali rinkti ir analizuoti apie tam tikrų kategorijų prekes iš skirtingų duomenų šaltinių, pavyzdžiui, tiekėjo pateikiamos informacijos, prekių katalogo, internetinės parduotuvės, produktų ženklinimo duomenų. Sistema geba identifikuoti produktų parametrus, tokius kaip prekės pavadinimas, kodas, svoris, gamintojas, ir integruoti juos į bendrą duomenų bazę“, – teigia S. Jankauskas.

Autonominė prekių informacijos rinkimo sistema pagal įvestus prekės duomenis (informaciją apie gaminį, gamintoją, kategoriją) pateikia apibendrintus prekės tekstinius aprašymus, nuotraukas ir nuorodas į šaltinius. Duomenų bazėje duomenys apdirbami ir pateikiami naudotojui jų perkėlimui į verslo naudojamas sistemas.

Pasak mokslininkų, sistemoje taip pat panaudoti dirbtinio intelekto algoritmai, leidžiantys prognozuoti trūkstamą informaciją, struktūrizuotai pateikti reikalingą informaciją galutiniams vartotojui ir perduoti ją į kitas išorines sistemas.

„Kadangi sistema yra pritaikyta prie duomenų rinkimo iš internetinių svetainių ir parduotuvių, ji priklausoma nuo šaltinių struktūros ir atnaujinimų. Jei šaltinių struktūra bus atnaujinta – reikės atnaujinti ir sukurtus robotukus, kad prisitaikytų prie naujai atrodančių šaltinių. Tačiau turint prieigas prie web servisų (liet. saityno tarnyba), kurie nėra kintančios struktūros, sukurta sistema veiks dar stabiliau“, – tikina KTU IF lektorius D. Sandonavičius.

Gali suteikti konkurencinį pranašumą

Nors kol kas sukurtas tik pradinis sistemos prototipas, jo pagrindu planuojama toliau tobulinti ir plėtoti sistemą.

„Padėtas stiprus pamatas kuriant sprendimą, kuris aktualus ne tik mums, bet ir kitoms didelėms įmonėms, turinčioms daugybę prekių tiekėjų su skirtinga duomenų struktūra. Toliau investuojant, vystoma sistema veiktų patikimai ir greitai rinktų, klasifikuotų reikiamą informaciją“, – sako S. Jankauskas.

Įgyvendinant tolimesnius vystymo etapus, anot jo, sistema gali peraugti pradinę idėją ir mažinti nereikalingus logistikos kaštus, prisidedant prie tvaraus vystymosi tikslo – žaliojo kurso įgyvendinimo.

„Galimybė trumpinti logistikos grandinę yra ypač svarbi verslui, nes tai leidžia sutaupyti laiką. Todėl įmonės, kurios naudos šią sistemą, gali turėti konkurencinį pranašumą rinkoje ir geriau patenkinti klientų bei savo poreikius“, – įsitikinęs S. Jankauskas.

KTU Dirbtinio intelekto centro vadovė A. Paulauskaitė-Tarasevičienė pastebi, kad tokie projektai ypač naudingi: jie leidžia ugdyti bendradarbiavimo kultūrą tarp mokslininkų ir verslo atstovų, tuo pačiu užtikrinant efektyvią sinergiją.

„Sukurti produktai ir sprendimai yra praktiškai pritaikomi, sukuria pridėtinę vertę įmonėms ir toliau vystant turi potencialo būti komercializuojami tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu“, – sako A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.