„Sulaukėme išties daug įdomių idėjų, tad išrinkti geriausias buvo nelengva. Dar kartą galėjome įsitinkinti lietuvių kūrybiškumu, iniciatyvumu ir noru kurti gyvą, įtraukiančią bei įkvepiančią aplinką sau ir savo bendruomenėms. Komisija didelį dėmesį skyrė ne tik projektų originalumui, bet ir socialiniam aspektui, vertei, kurią jie suteikia bendruomenėms. Kaip bebūtų, taksofonai ne vieną dešimtmetį atliko jungiančią, bendravimą, keitimąsi idėjomis įgalinančią funkciją. Norėjome, kad šis taksofonų palikimas būtų išsaugotas. Laimėtojams linkime sėkmės išpildant idėjas ir nekantraujame išvysti įgyvendintus projektus“, – sako „Telia“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.
Laimėtojus išrinkusią komisiją be A. Stasiulaičio sudarė kelionių žurnalistas Orijus Gasanovas, kultūros istorikė Sonata Šulcė, mokslininkas, architektūros ir kultūros paveldo puoselėtojas, „Lego“ modelių kūrėjas Rokas Mikšiūnas. Konkurso laimėtojai savo projektams įgyvendinti turės 4 mėnesius. Tuomet jie bus pristatyti visuomenei.
Įvertinimo sulaukė ir praktiškos idėjos
Panevėžio lopšelis-darželis „Jūratė“, kuriame veikia 4 specialiojo ugdymo grupės ir yra ugdomi 9 vaikai, kuriems diagnozuotas autizmas, taksofonų būdelėje įrengs nusiraminimo erdvę. Kaip teigia idėjos autoriai, vaikų ypatingumas dažnai yra lydimas nerimo ir jiems nusiraminti padeda buvimas uždaroje erdvėje.
Taksofono būdelę laimėjo ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, kuriai toks objektas skaitykloje padės užtikrinti ramybę. Taksofono būdelėje bus įrengta speciali erdvė pokalbiams telefonu. Joje netrukdant kitiems lankytojams bus galima atsiliepti į skambučius ar prireikus – kam nors paskambinti.
Žygių entuziastė Ugnė Usevičiūtė šalia nuo Žagrės iki Seinių besidriekiančio „Lituano Camino“ kelio telefono būdelėje planuoja įrengti poilsio stotelę piligrimams ir žygeiviams. Telefono būdelėje bus galima atsikvėpti, pasipildyti geriamo vandens atsargas, įkrauti mobilųjį telefoną. Panašią idėją pasiūlė ir Pliešiškių kaimo bendruomenė. Ji galės įgyvendinti savo sumanymą taksofono būdelę panaudoti kaip mokyklinio autobusiuko stotelę Labanoro girioje, iš kurios į mokyklą kasdien važiuoja du vaikai. Dar viena telefono būdelė pavirs bičių produktų ir vaisių parduotuvėle. Tokią idėją pasiūlė šeimos ūkis „Adomo obuolys“.
Riešės gimnazija mėlynojoje taksofono būdelėje planuoja įrengti lauko bibliotekėlę ir sensorinių pojūčių vietą vaikams.
Taksofonų būdelėse – interaktyvios erdvės ir menas
„Klaipėdos turizmo informacijos centras“ taksofono būdelę panaudos interaktyviai informacinei erdvei Giruliuose įrengti. Užsukę į ją gyventojai galės išgirsti pasakojimus apie įdomias Klaipėdos vietas, patrauklia forma susipažinti su krašto istorija. Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras taksofono būdelę taip pat planuoja panaudoti edukacijai ir ketina joje įrengti skaityklėlę, o viduje įrengtų QR kodų pagalba suteikti galimybę nusikelti į krašto praeitį.
„Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centras“ taksofono būdelę planuoja paversti veidrodžių ir meno karalyste, kurioje bus įkomponuojami žymios krašto tapytojos Audronės Petrašiūnaitės darbai.
Pasitarnaus darbui, kinui ir šokiams
Ne mažiau originali ir „Tech Zity“ idėja – taksofono būdelę norima pastatyti ant būsimo technologijų miestelio Vilniuje vieno iš pastatų stogo ir joje įrengti darbo vietą svajokliams. Tai bus mažiausia, tačiau romantiškiausia darbo vieta su vaizdu į miestą.
Tuo metu bendruomenės centras „Kinas Panemunė“ pasiūlė taksofono būdelėje įrengti kino teatrą dviem. Jame bus rodomi trumpametražiai filmai apie Kauną, Panemunę ir Lietuvą. Vilniuje Pylimo skvere įsikūrusi „Paviljono“ komanda taksofono būdelėje ketina įrengti mažiausią erdvę šokiams – joje linksmins disko muzika ir šviesos.
Taksofonų prikėlimo naujam gyvenimui konkursą „Telia“ sumanė po tai, kai pernai vasarą Lietuvoje išjungė paskutinį viešąjį telefono aparatą. Iki tol mokamų viešosios telefonijos paslaugų poreikis nuo 2000 metų, kai šalyje buvo pasiektas taksofonų skaičiaus pikas, sparčiai mažėjo. Per paskutinius veikimo metus iš 99 aktyvių taksofono aparatų Lietuvoje bendrai buvo atlikta vos 2000 skambučių, o vidutinė jų trukmė neviršijo 30 sekundžių. Iš beveik pusės taksofono aparatų per metus nebūdavo paskambinama nė karto.