Apie karjeros pradžią, darbą IT įmonėje „Devbridge“ (priklausančioje „Cognizant Softvision“ kompanijai). studijas ir norą padėti įžengti į technologijų sritį jauniesiems programuotojams, informacijai atsiųstoje informacijoje dalijosi T. Valašinas.
– Kada pirmą kartą susidomėjote technologijomis, pradėjote programuoti?
– Apie IT sritį pradėjau galvoti gal tik 10 klasėje, tiesiog sudomino informatikos pamokos, kur bandydavome šiek tiek paprogramuoti. Tuo metu kaip tik gimnazijoje po pamokų atsirado galimybė papildomai mokytis programavimo, taip prasidėjo mano pirmoji pažintis su C programavimo kalba, „grėsmingaisiais“ pointeriais ir pan.
Vėliau pradėjau lankyti savaitgalinę programavimo mokyklą KTU miestelyje, ir joje baigiau du programavimo kursus, ten prasidėjo mano pažintis su Java programavimo kalba. Kadangi reikėjo paruošti baigiamąjį projektą, ir užsimaniau sukurti susirašinėjimo programą, (tuo metu Skype buvo mano pavyzdys ir įkvėpimas), bet su C++ kalba, kurią mes mokėmės kursuose, neatrodė, kad man tai pavyks (iš tikro tai yra įmanoma, bet gal daug daugiau darbo reikalauja), tad pradėjau google'inti ir radau „Youtube“ vaizdo įrašų kaip žmogus programuoja kažką panašaus, tad žiūrėdamas tuos video ir toliau ieškodamas informacijos internete sėkmingai sukūriau tą programą.
Aišku ji buvo labai paprasta, atliko tik esmines funkcijas, bet man kaip pirmą kartą besimokančiam Java kalbos, tai buvo didis momentas, atsimenu reikėjo spausdinti ataskaitą ir visą kodą sudėti į priedus, tai juokinga buvo stebėti, kaip berods daugiau nei 100 lapų spausdino. Jei gerai pamenu 3000 kodo eilučių projektėlis buvo.
– Kas lėmė, kad pasirinkote IT studijas ir pasukote būtent programavimo kryptimi?
– Kauno technologijų universitete baigiau Programų sistemų studijas. Ir vėliau taip pat dar įgijau Informacijos ir informacinių technologijų saugos magistro laipsnį. Programavimo kryptimi susidomėjau gana vėlai, tik paskutinėse gimnazijos klasėse. Kita vertus, užuomazgų sukti į IT buvo ir anksčiau.
Man nuo mažens patiko kurti, konstruoti ir pats programavimo procesas man labai primena „Lego“ dėliojimą, nes turi kažkokią viziją, bet ne visada žinai kaip iki jos nusigauti, tad kartais tenka kelis kartus perrinkti tas pačias detales, kad viskas veiktų taip, kaip nori. Ir tuo pačiu man labai patinka pats problemų analizavimas, sprendimų ieškojimas ir šiaip iššūkiai, tai viską sudėjus labai greitai supratau, kad programavimas man yra prie širdies, todėl 12 klasėje apsisprendžiau ir jau atgal nebesižvalgiau.
– Vos baigęs mokyklą įsidarbinote Lietuvoje veikiančioje vienoje kriptovaliutų keityklos įmonėje. Kaip pavyko taip anksti gauti pirmąjį darbą?
– Buvote pirmakursis, tad kaip pavyko įsidarbinti ir gauti darbą profesionalioje IT įmonėje, kurioje dominavo itin daug metų patirties sukaupusių IT specialistų bendruomenė?
– Žiūrint iš šiandienos perspektyvos, mano kelionė į „Devbridge“ atrodo kaip daug laimingų atsitiktinumų ir sėkmingai išnaudotų progų virtinė. Pirmiausia, apie „Devbridge“ sužinojau dar mokykloje, kai mokytojas užsiminė, kad įmonėje vyks atvirų durų dienos ir kad verta apsilankyti. Pamenu, kad užėjus į įmonės vidų, man praktiškai iš karto „prilipo“ visa darbo atmosfera, žmonių nusiteikimas ir kaip apie darbus pasakojo mus vedžiojusi darbuotoja. Tada nusprendžiau, kad kai baigsiu studijas, būtinai bandysiu čia patekti.
Aišku, toks planas labai greitai buvo apverstas aukštyn kojomis, nes jau 12 klasės pavasarį dalyvavau Kazicko Fondo programavimo konkurse ir užėmiau Kauno regione antrąją vietą, ir kaip tik tuo metu to konkurso prizininkai gaudavo pakvietimus studijuoti „Sourcery“ akademijoje. Tad vos tik įstojau į KTU, parašiau „Sourcery“ akademijos atstovams, ar galėčiau panaudoti tą pakvietimą iš karto. Mane mielai priėmė, nors jei atvirai, aš kaip visiškai „žalia“ pirmakursis atrankos testo tikriausiai būčiau nė nepraėjęs, nes akademijoje mokiausi jau su itin pažengusiais trečiakursiais ir ketvirtakursiais studentais.
Akademijoje buvo nelengva, nes aš daug ko nemokėjau, reikėjo labai greitai perimti visus naujus dalykus, apie kuriuos tik vėliau būčiau sužinojęs universitete. Pats mūsų kuriamas projektas akademijoje irgi turėjo nesklandumų, nes jau po pirmųjų savaičių iš mūsų 5 žmonių komandos likome dviese. Tad galiausiai projektą pasidalijome per pusę su vienu ketvirtakursiu ir jau nusiteikėme, kad su kitomis komandomis nespėsim, tad tiesiog darėme, ką galėjom, nors pasiduoti neketinome. Pamenu, abu buvome nusiteikę eiti iki galo, abu norėjome čia įsidarbinti.
Atsimenu, kad prieš projekto pristatymo (Demo) dieną dar paskutinius pataisymus dariau iki 4 ryto, o jau 7 valandą kėliausi į paskaitas, ir pasirodo mes visai nenusileidome kitoms komandoms. Tad po akademijos, o tai buvo prieš septynerius metus, aš gavau pakvietimą į darbo pokalbį, sėkmingai jame atsilaikiau prieš įmonės vadovą Viktorą Gurgždį (tuo metu įmonės direktorius atsakingai pats dalyvaudavo atrankose ir atsirinkinėdavo komandos narius). Taip atėjau į „Devbridge“ įmonę vos spėjęs pabaigti pirmąjį semestrą.
– Įmonėje sėkmingai darbuojatės jau septynerius metus ir jau trečius metus aktyviai prisidedate prie jaunųjų specialistų auginimo „Sourcery“ jaunųjų programuotojų akademijoje. Kodėl nusprendėte įsitraukti į akademijos veiklą?
– Mane paskatino kelios priežastys. Viena tai, kad pats per šią akademiją čia patekau ir norisi kažkaip atsidėkoti bei paskatinti kitus bandyti. Antra, man ir taip patinka padėti, paaiškinti, išmokti kažką naujo pačiam, tad akademija man suteikia progą pagerinti savo įgūdžius, bendravimo sugebėjimus ir tuo pačiu atnaujinti žinias. Pavyzdžiui, ta pati JAVA technologija turi daug skirtingų versijų ir panaudojimo būdų ir tam tikruose projektuose labiau naudojami senesni, labiau „subrendę“ metodai ir procesai, o akademijoje dažnai parodomas tos naujausios ir geriausios praktikos. Jau nekalbant apie tai, kad man tiesiog patinka pats akademijos procesas ir projektinė veikla.
– Užsiminėte apie JAVA programavimo kalbą. Kodėl ji tokia populiari daugelį metų? Ar verta nuo jos pradėti mokytis programuoti, žengiantiems pirmuosius žingsnius į IT sritį?
– Su JAVA programavimo kalba aš pradėjau savo karjerą, tai buvo pirmoji kalba, kurią aš naudojau „rimtam“ darbui padaryti. Man asmeniškai ji visada patiko, nes buvo paprasta suvokti, bet tuo pačiu turėjo daug galimybių ir funkcionalumų, o taip pat internete galima surasti daug informacijos apie ją. Ir jos populiarumas, manau su tuo irgi susijęs, nes ji yra ganėtinai lanksti ir visur pritaikoma, net jeigu ir nėra taip tiksliai specializuota, kaip kitos kalbos.
Pavyzdžiui, C# „Windows“ aplinkai ar „Microsoft“ produktams ar PHP „Web“ technologijoms. O pradedantiesiems programuotojams – mano patarimas gal bus toks paprastas – nelabai svarbu kokią kalbą pasirinksite pirmą, svarbu, kad suprastumėte kaip ja naudotis, kad pasiektumėte norimų rezultatų. Iš esmės visos programavimo kalbos, ar bent tos pagrindinės kaip, kad C#, NodeJS, Java, Python, PHP yra panašios savo abstraktumu ir siūlomomis galimybėms, tad suprasdami vieną, jūs galėsite be didelių „skausmų“ pereiti prie kitos. Nėra blogo sprendimo nuo kokios kalbos pradėti, gal tik reiktų pagalvoti į kokį darbą labiau orientuojatės.
Jeigu norite dirbti su elektronika, jutikliais ar kita „geležim“, tai tikėtina, kad jums tiks C šeimos kalbos, jeigu domina web technologijos, tai Java, C#, NodeJS ir net tas pats PHP tiks kaip pati pradžia, vėliau įgytos žinios leis pastebėti panašumus, tuos pačius procesus kitose kalbose ir galėsite jas taikyti kaip įrankius. T.y. kiekvienam darbui dažniausiai pasirenkamas tinkamas įrankis, o ne mėgstamiausias. Aš pradėjau nuo Java ir ją toliau sėkmingai taikau, manau, kad ir pradedantieji programuotojai tikrai neprašaus pasirinkę ją, tuo labiau, kad ji yra tikrai populiari ir dabar.
– Šiemet „Sourcery“ programuotojų akademijoje nemažai dėmesio skirsite būtent Java programavimo kalbai. Kokius šios kalbos privalumus galėtumėte išskirti?
– Tikriausiai yra daug priežasčių, tačiau pastebėjau, kad dauguma finansų sektorių dirba būtent su Java. Ši programavimo kalba yra pakankamai nepriklausoma nuo platformos technologija, ją galima įdiegti į įvairiausias architektūras t.y. tiek AWS, tiek „Azure“, ar kokioj kitoj Debesijos platformoje. Ja programuoti galima naudojantis įvairiais įrankiais, tiek mokamais, tiek nemokamais. O tuo tarpu, pavyzdžiui, C# kalba yra „Microsoft“ nuosavybė, norint su ja dirbti tikėtina, kad turėsite naudoti „Microsoft“ programavimo aplinką, „Microsoft'o“ debesijos platformą, tada tikėtina ir duomenų bazė bus „Microsoft'o“.
Visa tai atsiremia į patogumą ir kaštus, nes ne visi klientai norės naudotis „Microsoft'o“ siūlomais sprendimais, arba turės egzistuojančią infrastruktūrą, kurioje paleisti .NET/C# projektą yra labai sudėtinga, o „Java“ projektui atvirkščiai, daug nereikia, jis gali suktis ant labai skirtingų mašinų, operacinių sistemų, konfigūracijų, platformų.
– Prie kokių projektų šiuo metu pats darbuojatės „Devbridge“ įmonėje ir ar dažnai tenka naudoti Java programavimo kalbą?
– „Devbridge“ įmonėje dirbu nuo 2016 metų vasario, tad jau teko prie daug įvairių projektų prisiliesti, jeigu nesuklysiu, tai dabar jau skaičiuoju 14 ar net 15 projektą, tad taip grubiai įsivaizduojant kas 5-6 mėnesius vis pradedi dirbti prie naujo projekto, kurių irgi dauguma buvo Java, nors teko dirbti ir su .NET, PHP, NodeJS ir net Ruby projektais.
Šiuo metu dirbu su vienu tarptautiniu banku, kuriam kuriame pagalbinį įrankį investavimo platformai. O įdomiausia man darbe, tai pačių sprendimų kūrimas, kažkokios keistos ar nematytos problemos gvildenimas ir bandymas išspręsti. Dažnu atveju tai neturi griežtos srities ar tai yra vartotojo sąsajos sprendimas ar tam tikras serverio, informaciją apdorojančios dalies sprendimas, man jos vienodai įdomios.
– Ką jums asmeniškai reiškia auginti jaunus specialistus ir padėti juos ruošti IT rinkai? Kokios jūsų profesinės svajonės, ką norėtumėte pasiekti IT srityje?
– Man smagu, įdomu ir džiugu prisidėti prie jaunųjų specialistų ateities ir padėti jiems šiek tiek lengviau įsivažiuoti į šią sritį, kaip ir man kažkada padėjo. Iš tikro labai didelių svajonių neturiu, tiesiog mėgstu savo darbą ir noriu kelti savo kompetenciją, nors dar esu savęs ieškojimo kelyje ir bandau suprasti link kokios specializacijos ar pakraipos linkstu, tad svarstau ar norėčiau karjerą tęsti technologijų srityje (siekti Principal/Architect pozicijų) ar eiti lyderystės keliu ir imtis vadovaujančios rolės ir siekti tapti komandos vadovu.
Daugiau informacijos apie „Sourcery Academy for Developers” galima rasti čia.