Kuris fiksuoto interneto tiekėjas pagal tarptautinį ryšio spartos testą Lietuvoje yra greičiausias?

Tarptautinės interneto greičio matavimo kompanijos „Ookla“, kuriai priklauso puikiai žinoma interneto greičio matuoklė „Speedtest“, duomenimis, pagal fiksuoto interneto ryšio spartą greičiausio interneto pasaulyje šalies titulas dabar priklauso Singapūrui, o Lietuva su vidutine 90,22MBps sparta užima 39 vietą. Naujos kartos televizijos ir galingiausio šviesolaidinio interneto paslaugų tiekėja „Cgates“ Lietuvoje pasirodė geriausiai. Pasak šios įmonės tinklo vystymo ir techninio aptarnavimo departamento direktoriaus Mindaugo Sikorskio, ši pozicija reitingų lentelėje, lyginant su kaimyninėmis šalimis, yra puiki, tačiau tobulėti dar tikrai yra kur – ir vykdant tinklo plėtrą, ir ugdant vartotojų sąmoningumą.

Nebe greičiausi, tačiau ir ne vidutiniokai

Šis tarptautinis interneto greičio testas yra atliekamas kiekvieną metų ketvirtį, tad galima aiškiai matyti šalių progresą. Nors 2011 metais buvome greičiausio interneto šalimi pasaulyje ir ilgainiui šią poziciją praradome, vis dar esame tarp lyderių – iš 178 šalių, kuriose buvo matuotas fiksuoto interneto greitis, Lietuva vienu laipteliu palipo aukščiau ir savo parametrais užima 39 vietą. Iš kaimyninių valstybių interneto greičiu mus lenkia tik Lenkija, per tris pozicijas nukritusi į 34 vietą, kaimyninė Latvija atsidūrė 55, o savo startuoliais ir technologijoms palankia aplinka garsėjanti Estija – 67 vietoje. Sparčiausiu pasaulyje – 225,71 Mbps – internetu džiaugiasi pažangių technologijų lyderis Singapūras, Lietuvoje greičiausią ir stabiliausią fiksuotą internetą siūlo „Cgates“, užtikrindama didžiausią vidutinę 142,96 Mbps atsisiuntimo spartą.

Pagal kiekvieno šalies fiksuotojo interneto ryšio paslaugų teikėjo rezultatų nuoseklumą, „Cgates“ taip pat buvo rinkos lyderė – 89,5 proc. testavimo rezultatų rodė bent 25 Mbps minimalų atsisiuntimo greitį ir 3 Mbps minimalų išsiuntimo greitį.

„Bendrai paėmus, per praėjusius metus fiksuoto interneto ryšio greitis pasaulyje padidėjo daugiau nei 28 proc., nes, didėjant naujos „naftos“ – duomenų – poreikiui, nuolat investuojama į duomenų perdavimo infrastruktūrą. Pavyzdžiui, per pastaruosius keletą metų į savo tinklo atnaujinimą ir plėtrą jau investavome daugiau nei 20 mln. Eur, ateityje taip pat esame numatę lėšų tinklo atnaujinimui. Ir ši investicija pasiteisina ne tik garantuodama pirmą vietą panašių reitingų lentelėje – galimybė rinkai pasiūlyti greitesnį internetą veikia ir kaip savotiška vartotojų edukacijos forma, – pastebi M. Sikorskis. – Šiuo metu didžioji dalis mūsų paslaugos vartotojų jau naudoja 200 Mbps ir didesnę fiksuoto interneto spartą, kadangi tokį greitį dėl naudojamų inovatyvių technologijų galime lengvai užtikrinti, tačiau, kaip sakoma, „apetitas kyla bevalgant“, todėl tiems „Cgates“ klientams, kuriems tokio greičio nebepakanka, siūlome šiuolaikinius poreikius atitinkantį penkis kartus greitesnį internetą – iki 1 Gbps. Tuo metu mažesni interneto rinkos žaidėjai, kurie nėra tokie technologiškai pažengę ir jų tinklai nėra tam paruošti, savo klientams vis dar siūlo prieš kelis metus norma buvusį 100 Mbps greitį. Tai, kad rinkoje yra greitesnio interneto pasiūla, yra savotiška paskata vartotojams atsinaujinti savo interneto įrangą, o neretai – ir interneto tiekėją ar bent turimą planą. Juk, kam turėti HD televizorių ar gerą kompiuterį, jeigu vistiek pažiūrėti aukštos raiškos naujausios kino filmo ar žaisti naujausią kompiuterinį žaidimą dėl lėto interneto nepavyks? Visgi, svarbu suprasti, kad ne viskas priklauso nuo paslaugos tiekėjo – kaip greitai vienas ar kitas interneto puslapis atsidaro naršyklės lange, lemia keletas veiksnių“, – pastebi M. Sikorskis.

Nuo ko priklauso interneto greitis?

Pasak „Cgates“ tinklo vystymo ir techninio aptarnavimo departamento direktoriaus, internetas yra tinklų tinklas, kitaip tariant, visa tinklų sistema: milijonai kilometrų ryšio kabelių, besitęsiančių po žeme ir vandeniu įvairiose pasaulio šalyse, daugybė įvairiausių tinklo įrenginių (maršrutizatorių, komutatorių ir t.t.), jungiančių įvairius serverius, ir jų visų paskirtis viena – užtikrinti kokybišką interneto ryšį. Būtent dėl daugybės sudedamųjų dalių interneto greitis gali skirtis ne tik pagal šalį, bet ir pagal interneto paslaugų teikėją ar net įrangą, kurią namie naudoja interneto vartotojas.

Interneto greitis priklauso nuo keleto veiksnių:

• Paslaugų tiekėjo infrastruktūros ir tinklo pajėgumų, kurie naudojami interneto paslaugai teikti. Didžiausia greitaveika gali būti užtikrinama internetą iki kliento perduodant šviesolaidiniais kabeliais – tai greičiausia pasaulyje interneto pateikimo technologija, leidžianti vartotojui greičiausiu būdu gauti ir perduoti informaciją, užtikrinant mažiausią delsą bei stabilų greitį.
• Namie turimos įrangos. „Interneto greitis priklauso nuo namuose naudojamo maršrutizatoriaus, mat jie yra skirtingo interneto srauto pralaidumo. Maksimalų interneto greitį galima pasiekti, kai kompiuteris prie maršrutizatoriaus pajungtas laidu, tačiau naujausi maršrutizatoriai su „Mesh“ ir „WiFi 6“ technologija gali užtikrinti beveik tą patį interneto greitį veikdami nuotoliu. Taip pat labai svarbu turėti ir tinkamus įrenginius: kompiuteris, mobilusis įrenginys ar planšetė turi turėti pakankamai galingą procesorių, kuris užtikrintų maksimalaus interneto greičio apdorojimo efektyvumą“, – pataria M. Sikorskis.
• Interneto mainų taškai. Interneto greitis priklauso ir nuo to, kiek jūsų pasirinktas interneto paslaugos tiekėjas turi sujungimų su interneto mainų taškais (angl. Internet exchange points) bei kitais operatoriais. Kuo jūsų interneto paslaugos tiekėjas turi daugiau ir didesnės greitaveikos sujungimų su skirtingais interneto mainų taškais, tuo geresnę patirtį naršydami internete turėsite. Kaip taisyklė, daugelis didesnių operatorių savo tinkle talpina tokių interneto „monstrų“, kaip „Google“, „Facebook“, „Akamai“, „Netflix“ ir kt. taip vadinamus atminties serverius (angl. cache), kad jų daugiausiai naudojamas turinys būtų išsaugomas lokaliai interneto paslaugų tiekėjo tinkle patalpintuose serveriuose – taip klientas gali labai greitai pasiekti labiausiai vartojamą turinį ten, kur jis tuo metu yra. Jeigu esate ten, kur netoli yra dideli interneto mainų taškai (angl. Internet exchange points), pavyzdžiui, Singapūre ar Londone, didelės internetinės svetainės užsikraus daug greičiau, nes jos aptarnaujamos iš kelių serverių keliose skirtingose vietovėse. Tačiau, jeigu esate vietovėje, kur tokių taškų nedaug ir jie pagrinde aptarnauja vietinį interneto srautą, pvz., Bogotoje ar Reikjavike, vieninteliai dalykai, kuriuos galėsite greitai pasiekti, bus vietinės interneto svetainės, nes duomenys iki kito mainų taško keliaus ilgiau. Vilniuje tokių taškų yra septyni, Kaune – trys, kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – po vieną. Palyginimui, Latvijoje interneto mainų taškų yra tik keturi ir visi jie – sostinėje Rygoje.
• Šalies ir populiacijos dydis taip pat lemia interneto infrastruktūros diegimo kainą bei interneto greitį: kadangi šviesolaidinio kabelio tiesimas yra brangus, interneto palaikymas mažoje ir tankiai apgyvendintoje šalyje, pvz., Pietų Korėjoje, yra daug pigesnis nei tokios infrastruktūros įrengimas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur atstumai tarp gyvenviečių kai kuriose valstijose yra daug didesni.
• Vyriausybės teikiamas prioritetas interneto prieinamumui ir tam skiriamos investicijos. Kai kurios šalys į interneto infrastruktūros kūrimą investuoja daug lėšų iš biudžeto – paprastai tai yra priemonė „pasivyti“ likusį pasaulį interneto ryšio prasme. Ne išimtis ir Lietuva – Susisiekimo ministerija į interneto infrastruktūros plėtrą per keletą metų planuoja investuoti apie 75 mln. Eur.

„Kartu su viešojo sektoriaus institucijomis bei kolegomis iš kitų telekomunikacijų paslaugų bendrovių su Susisiekimo ministerija 2021 m. pasirašėme memorandumą, kuriuo sutarėme, kad 100 Mbps ryšio sparta nuo 2025 metų būtų pasiekiama bent 95 proc. Lietuvos namų ūkių. Tad tobulėti dar turime kur – ir norint susigrąžinti sparčiausio pasaulyje interneto titulą, ir didinant interneto prieinamumą šalyje“, – pastebi M. Sikorskis.