Štai prieš metus viena moteris kreipėsi į Lietuvos banką, prašydama išnagrinėti tarp jos ir „Revolut“ banko kilusį ginčą. Moteris iš savo sąskaitos banke atliko 3 644,60 Eur mokėjimo operaciją. Bankas mokėjimą įvykdė ir lėšas pervedė gavėjui. Tačiau praėjus kelioms dienoms moteris kreipėsi į banką prašydama atšaukti mokėjimą ir grąžinti pinigus.
Moteris teigė, kad tos dienos rytą sulaukė skambučio iš asmenų, apsimetusių Dublino teisingumo teismo atstovais, kurie nurodė, kad ji yra kaltinama dėl mokesčių vengimo bei sukčiavimo. Tam, kad moteriai būtų panaikinti kaltinimai ir išvengta viešo bylos nagrinėjimo, jai buvo nurodyta pervesti nurodytą pinigų sumą į advokato sąskaitą. Tą padariusi, moteris suprato, kad tapo sukčių auka.
Tądien bankas kreipėsi į gavėjo banką dėl lėšų gražinimo, tačiau to padaryti nebepavyko. Bankas informavo moterį, kad negrąžins lėšų. Ji nesutiko su tokiu atsakymu, todėl kreipėsi į Lietuvos banką dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo. Moteris teigė tapusi trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų auka, nes buvo įtikinta inicijuoti mokėjimo operaciją, o bankas nesiėmė visų saugumo priemonių tam, kad ji būtų apsaugota nuo sukčiavimo ir lėšų praradimo.
Vis dėlto, Lietuvos bankui išnagrinėjus šį ginčą, paaiškėjo, kad „Revolut“ bankas prieš mokėjimo inicijavimą įspėjo moterį apie galimas rizikas, susijusias su sukčiavimu – prieš patvirtinant mokėjimo operaciją banko programėlėje buvo rodomi pranešimai, kad moteris turėtų įsitikinti, ar tikrai pažįsta lėšų gavėją ir juo pasitiki, nes kitaip gali prarasti savo lėšas. Moteris šių banko įspėjimų nepaisė, todėl Lietuvos bankas atmetė jos pateiktą nusiskundimą.
15 tūkstančių eurų pervedė į Braziliją
Kitas pavyzdys – vyras kreipėsi į banką, prašydamas grąžinti prarastas lėšas – beveik 15 tūkst. eurų, kurie buvo nuskaičiuoti Brazilijos Federacinėje Respublikoje, Sao Paule, nors tuo metu jis buvo Jungtinėje Karalystėje. Vyras nurodė, kad atlikti tokias mokėjimo operacijas sutikimo nedavė, o jo mokėjimo kortelės konfidencialūs duomenys nebuvo niekam atskleisti.
„Revolut“ bankas įvertino turimus duomenis ir nenustatė jokių apgaulingos veiklos požymių vyro mokėjimo kortelės sąskaitoje, bei patvirtino, kad operacijų metu buvo nuskaitytas mokėjimo kortelės lustas bei suvestas jos PIN kodas. Taigi bankas nusprendė neinicijuoti lėšų grąžinimo procedūros, todėl vyras kreipėsi į Lietuvos banką.
Lietuvos bankas išnagrinėjo šį ginčą ir nustatė, kad „Revolut“ bankas neturi pareigos vyrui grąžinti operacijų, kurios buvo patvirtintos banko ir vyro sutartyje sutarta tvarka ir banko tinkamai įvykdytos, lėšų. Dėl šios priežasties, darytina išvada, kad vyro reikalavimas bankui grąžinti lėšų sumą nepagrįstas, todėl buvo atmestas.
Sukčiai – pagrindinis nesutarimų objektas
Tokių ir panašių situacijų gausu Lietuvos banko internetiniame puslapyje. Lietuvos banko Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus vyriausias teisininkas Laurynas Žižys teigia, kad nesutarimų dėl mokėjimo paslaugų teikimo pastaruoju metu pastebimai padaugėjo.
„Šių metų pirmąjį ir antrąjį ketvirčiais ginčų dėl mokėjimo paslaugų, palyginti su praėjusių metų pirmaisiais dviem ketvirčiais, padaugėjo atitinkamai 71 ir 147 proc. Taigi, pastebima, kad bendra tendencija yra auganti, t. y. žmonės dėl apgaulės būdu sukčių naudai įvykdytų mokėjimo operacijų ir tokiu būdu prarastų lėšų kreipiasi dažniau nei ankstesniais metais“, – pabrėžia L. Žižys.
Pasak jo, galima išskirti kelias finansinio sukčiavimo grupes, su kuriomis susiję pastaruoju metu gaunami kreipimaisi.
„Vienu atveju, apsimetant banku ar kita finansų įstaiga, vartotojams siunčiamos SMS žinutės su melaginga informacija dėl mokėjimo sąskaitų atblokavimo ar uždarymo, ir prašoma atlikti tam tikrus veiksmus. Tokias žinutes gavę asmenys paspaudžia SMS žinutėse pateiktas nuorodas ir imituotose finansų įstaigų interneto svetainėse suveda tik jiems žinomus mokėjimo priemonių duomenis (mokėjimo kortelių numerius, CVC kodus ir kt.), kuriuos sukčiai vėliau panaudoja inicijuodami mokėjimo operacijas iš vartotojų mokėjimo sąskaitų, šiems to nesuprantant.
Kitai grupei galima priskirti sukčiavimo metodus, nuo kurių paprastai nukenčia vartotojai, siekiantys parduoti kokią nors prekę per interneto skelbimo portalus. Nepaisant to, kad patys neturi tikslo ką nors pirkti, vartotojai kartais būna apgauti pirkėjais apsimetusių asmenų, kurie tam, kad neva būtų patvirtintas lėšų gavimas į sąskaitą, pateikia nuorodas į imituotas siuntų bendrovių, kurios turėtų pristatyti perkamą prekę, interneto svetaines, o jose prašoma suvesti prekės siuntėjo mokėjimo kortelės duomenis.
Neapsižiūrėję vartotojai kartais ne tik suveda kortelės numerį, jos turėtojo duomenis, bei CVC kodus, bet ir patvirtina mokėjimo operaciją, suvesdami ir savo atpažinties priemonės slaptažodį (pvz., „Smart-ID“ PIN 1 kodą). Tokiu būdu iš tiesų yra inicijuojamos mokėjimo operacijos į sukčių mokėjimo sąskaitas.
Taigi, tokių atvejų, kai žmonės praranda pinigus per neatsargumą pervedę juos sukčiams, tikrai pasitaiko. Nutikus tokiai situacijai vartotojai paprastai ieško pagalbos kreipdamiesi į mokėjimo korteles išdavusias finansų įstaigas, o dalis jų, nepavykus atgauti lėšų, kreipiasi į Lietuvos banką“, – dėsto pašnekovas.
Tarptautiniai skundai tampa vis didesniu uždaviniu Lietuvos bankui
L. Žižys teigia, kad į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo gali kreiptis ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai ar Lietuvoje reziduojantys asmenys.
„Svarbu tai, kad finansų įstaiga, dėl kurios veiksmų kreipiamasi, būtų įsteigta Lietuvoje ir ginčo sutarčiai būtų taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Tokiu atveju, jeigu nenustato jokių ginčo nenagrinėjimo pagrindų, Lietuvos bankas priima ir užsienio piliečių kreipimusis ir imasi spręsti jų nesutarimus su Lietuvoje įsteigtomis finansų įstaigomis“, – aiškina teisininkas.
Anot jo, kad sunku pasakyti, kodėl dabar padaugėjo kreipimųsi dėl „Revolut“ banko.
„Iš tiesų, pastaruoju metu gaunama nemažai kreipimųsi dėl ginčų su Revolut nagrinėjimu, tačiau svarbu pažymėti, kad Revolut Bank UAB yra Lietuvoje licencijuotas bankas, nuo 2021 m. gruodžio 13 d. turįs Lietuvos banko išduotą banko licenciją (iki tol bendrovė turėjo specializuoto banko licenciją). Taigi, bankas yra įsteigtas Lietuvoje.
Vis dėl to, bankas turi pakankamai daug klientų, o jų ratas Lietuvos gyventojais neapsiriboja. Banko paslaugomis naudojasi ir daugybė užsienio piliečių, kurie taip pat turi teisę kreiptis į Lietuvos banką dėl vartojimo ginčų nagrinėjimo“, – pabrėžia teisininkas.
„Revolut“ savo svetainėje nurodo, kad turi daugiau nei 20 mln. privačių klientų iš daugiau nei 200 šalių.