Prieš porą dešimtmečių interneto greitis mūsų šalyje tesiekė keliasdešimt kilobitų per sekundę (Kbps). Su tokiu interneto greičiu vieną MP3 formato dainą siųstis užtrukdavo kelias minutes, o jeigu norėdavome į savo kompiuterį parsisiųsti failą video formatu, tai galėdavo užtrukti ir valandų valandas.
Vėliau, metai iš metų interneto greitis augo bei pradėjo siekti megabitus per sekundę (Mbps), kol galiausiai pasiekė gigabitus per sekundę (Gbps). Šiais laikais interneto greitis gali siekti net ir iki dešimties ar daugiau gigabitų per sekundę (Gbps).
„Eurobarometer“ duomenimis, Lietuvoje 90 proc. miestų gyventojų yra patenkinti savo interneto ryšiu, o kaimo vietovėse šis rodiklis yra 70 proc.
Tyrimas „European Commission Digital Economy and Society Index“ parodė, kad 2023 m. 60 proc. Lietuvos namų ūkių turi šviesolaidinio interneto prieigą (ES vidurkis yra 40 proc.).
Įdomu tai, kad dar 2011 metais buvo skelbiama, kad Lietuva turėjo sparčiausią plačiajuosčio interneto greitį pasaulyje. Tuomet parsiuntimo greitis mūsų šalyje siekė 32,41 megabito per sekundę.
„Internetas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Štai, pavyzdžiui, remiantis „Firstsiteguide“ informacija, šiuo metu visame pasaulyje yra daugiau kaip 5,5 mlrd. aktyvių interneto naudotojų, o internete visame pasaulyje yra apie 2 mlrd. interneto svetainių iš kurių maždaug 200 mln. aktyviai veikia kasdien. Azija yra daugiausia interneto vartotojų turintis žemynas, Europa – antra.
Lūkesčiai susiję su internetu ir jo greičiu tik auga, o puikus to įrodymas yra tai, kad kasmet ir Lietuvoje didėja ir suvartojamo interneto kiekis. Kadangi tenka konsultuoti interneto vartotojus ir sekti jų įpročius, galiu pasakyti, kad vieno namų ūkio per mėnesį vidutiniškai suvartojamas interneto kiekis gigabaitais nuo 2019 m. iki dabar per metus vidutiniškai augo po mažiausiai 10 proc.“, – apie augantį interneto poreikį ir svarbą pasakoja Artur Stefanovič, interneto ir TV paslaugų bendrovės „Etanetas“ vadovas.
Nežinomybė pradingo senai
Anksčiau, pasak A. Stefanovič, internetas kreipiantis į interneto tiekėjus buvo užsakomas, kaip paprasčiausias smalsumas – patyrinėti, pasižvalgyti, suprasti, pabendrauti. Žmonės užsakinėjo internetą tik labai konkretiems poreikiams – mokslams, darbui.
„Prieš maždaug dvidešimt metų, retam gyventojui namuose turint internetą, su kolegomis teko atidaryti vadinamą „Interneto kavinę“, kur žmonės galėjo ateiti pasinaudoti internetu.
Įdomiausia tai, kad tuomet jie ateidavo norėdami internetu net ne pasinaudoti konkrečiam tikslui, o tiesiog su juo susipažinti. Sakydavo – parodyk man tą internetą ir kas jis yra“, – šypsosi A. Stefanovič, prisimindamas, kaip gyventojai Lietuvoje su internetu pažindinosi prieš gerą dvidešimtmetį.
Dabar internetas jau naudojamas nebe konkretiems tikslams, o praktiškai viskam. Juk net ir kai kurie buitiniai prietaisai šiais laikais negalėtų pilnai veikti be interneto pagalbos.
Apskritai, neskaitant labai brandaus, pensinio amžiaus žmonių, ar labai jaunų vaikų, net ir nuodugniai ieškant, būtų sunkoka rasti tokių žmonių, kurie nežinotų ir nebūtų girdėję, kas yra internetas.
Dižiausias varikliukas – inovatyvi visuomenė bei inovatyvūs tiekėjai
Kodėl Lietuva ties internetu ir jo kokybe nuo nežinomybės sparčiai žengė ir toliau žengia į priekį, jog, pavyzdžiui dabar, remiantis naujausiu bendrovės „BusinessComparison“ tyrimu esame tarp penkių greičiausią internetą Europoje turinčių šalių?
Pasak A. Stefanovič, mūsų šaliai ties interneto kokybe stipriai pažengti į priekį padėjo visai paprastos priežastys, kurios net neslypi kažkur giliai.
„Visų pirma, tai pačių interneto tiekėjų noras taikyti naujausias technologijas, tobulėti, padėti žmonėms ir juos šviesti. Mūsų šalis nedidelė, bet čia turime milžinišką konkurenciją tarp interneto tiekėjų. Jų, palyginus šalies dydį ir gyventojų skaičių, yra nemažai ir absoliučiai kiekvienas kasmet stengiasi klientams vis geresnę interneto kokybę užtikrinti. Ne paslaptis, kad būtent konkurencija beveik visose srityse ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, kuri skatina tobulėjimą bei kokybę.
Na o, antra, naujų technologijų taikymas ir inovacijos būtų apskritai bevertės, jei patys gyventojai vengtų ir bijotų jomis naudotis. Tad internetas ir jo kokybė mūsų šalyje, be jokios abejonės, metai po metų labai sparčiai augo dėl to, kad patys mes – lietuviai, domėjomės, pratinomės, kėlėme lūkesčius turėti aukštesnę greitesnio bei kokybiškesnio interneto kartelę“, – pabrėžia A. Stefanovič.
Pasak daugiau nei 20 metų interneto vystymo srityje dirbančio specialisto, tai, kiek technologijoms buvo yra ir bus vietos tobulėti šalyje, priklauso nuo mūsų pačių tautos.
Internetui atsiradus bei pradėjus plisti Lietuvoje, mūsų šalies interneto tiekėjai niekada nebijojo taikyti pačių inovatyviausių technologijų. Ir nebijos, jei tik ir toliau žinos, kad patys gyventojai jomis naudosis. Svarbiausia yra nesustoti ir toliau skatinti interneto technologijas Lietuvoje kuriančius bei plėtojančius dirbti – tik taip ir išlaikysime geriausias sąlygas internautams mūsų šalyje naudotis internetu.