STRATA atliko tyrimą „Lietuvos Respublikos ateities projektavimo iššūkiai. Kitų šalių ateities kūrimo ekosistemų analizė ir pradiniai siūlymai Lietuvai“.
Ateities įžvalgų diegimas ir taikymas Europos politikai neseniai tapo vienu iš Europos Komisijos (EK) prioritetų, kasmet rengiama ateities įžvalgų ataskaita. Tikimasi, kad sistemiškais šių metodų taikymas ES politikoje paskatins ateities įžvalgomis vadovautis ir Lietuvą.
„Ateities negalima numatyti ar atspėti, bet ją galimą proaktyviai formuoti, kurti. Politikai turi daug paskatų orientuotis tik į netolimos ar vidutinės trukmės ateitį, nes būtent tokie yra kadencijų laikotarpiai, per kuriuos siekiama įgyvendinti rinkimines programas, koalicinius susitarimus, vyriausybės programą ir kt. Vis tik apie didelę dalį valstybės raidą esmingai nusakančių sprendimų, susijusių su, pavyzdžiui, švietimo, socialinės apsaugos reformomis, demografija, žaliąja ekonomika, būtina galvoti kaip apie ilgąją distanciją. Kitu atveju rizikuojama lėtai bręstančias ateities problemas ir atsiveriančias galimybes palikti už matymo lauko“, – vertina Viena iš tyrimo rengėjų, STRATA politikos analitikė Ieva Petraitė.
Tyrime buvo nagrinėjamos trijų Europos šalių – Suomijos, Nyderlandų ir Airijos ateities kūrimo ekosistemos. Šios šalys buvo atsirinktos dėl sugebėjimo užtikrinti aukštą valdžios orientaciją į ateitį pagal Pasaulio Konkurencingumo indeksą.
Palyginimui, pagal šio indekso dedamąją „valdžios orientacija į ateitį“ Lietuva 2019 m. buvo vos 37 pasaulyje, o Nyderlandai – 3-oje vietoje, Suomija – 5-oje, o Airija – 11-oje.
Pranešime vertinama, kad Nyderlanduose ateities įžvalgos rengiamos decentralizuotai, bet jos integruotos į valdysena visais lygmenimis. Čia ilgalaikis planavimas bent 10-20 metų į priekį giliai įsišaknijęs.
Suomijoje, kurioje ateities įžvalgų metodas strateginiame valdyme taikomas jau daugiau nei keturis dešimtmečius, ateities įžvalgų sistema gerai struktūrizuota, šią funkcija užtikrina aiškios institucijos.
Trečios tyrinėtos valstybės, Airijos, ateities įžvalgų sistema, kaip ir Lietuvoje, dar tik kuriasi
„Šį metodą, konsultuodamiesi su partneriais Europos Komisijos Jungtiniame tyrimų centre, kolegomis iš kitų valstybių, įskaitant, pavyzdžiui, Singapūrą, Danijos dizaino centrą, taikome ir „Lietuva 2050“ rengimo procese. Tai didelė mokymosi kreivė mums. Šalia tradicinių strateginio planavimo metodų, labai svarbus ir ne vienkartinis, o nuoseklus ateities įžvalgų metodų integravimas į politikos formavimą, kompetencijų šioje srityje ugdymas ir palaikymas“, – teigia prie tyrimo prisidėjusi, Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimui vadovaujanti STRATA vyr. politikos analitikė Sigita Trainauskienė.
