„Vaikui iki 14 metų irgi sveika riba yra 2 valandos, bet jau dabar matau, kad specialistai leidžia 3-4 val. Labai nesinorėtų, kad jie plėstų tas ribas bet jau yra sakančių, kad bendrai pramoginio turinio, įskaitant serialų, ką labai mėgsta paaugliau, bendravimo, naršymo laikas bendrai suymoje neturėtų viršyti 3-4 valandų“, – akcentavo G. Kisielė.

Anot jos, jau yra valstybių, pvz., Taivane, kur tėvams skiriamos didžiulės 1000-1500 dolerių siekiančios baudos, jei jie jaunesniems nei 2 metų vaikams duoda naudotis telefonu. Ir ne be priežasties – tėvai artsakingi, kad vaikai augtų sveikoje aplinkoje ir galėtų vystytis.

„Vaiko raida ir smegenų vystymasis bus tuo sėkmingesnis, kuo vaikas užsiims įvairesnėmis veiklomis. Jeigu jo veiklos ir laisvalaikis apsiribos didžiąja dalimi buvimu prie ekranų, tai reiškia, kad tam tikri neuronai tiesiog nunyks, tiesiog jie bus nukarpyti kaip nereikailingi. Tai reiškia, kad mes vis tiek turime labai žiūrėti, kiek vaikas būna, ką jisai veikia. Būtinai turi būti aktyvios veiklos, būreliai, kažkokie užsiėmimai, kur vaikas galėtų visapusiškai ugdytis ir lavintis. Vien buvimas prie ekranų – vienareikšmiškai didelės naudos ir daugiau gėrio jo ateičiai tikrai nesukurs“, – patikino ekspertė.
Giedrė Kisielė

Tačiau realybė yra gerokai atitrūkusi nuo mokslininkų suformuotų ribų.

„Iš tiesų trūksta vaikams apsaugos, trūksta tėvų didesnio įsitraukimo apsaugant vaikus nuo internetinio netinkamo turinio. Ir, deja, bet vaikai tikrai smarkiai per daug praleidžia laiko prie ekranų prie interneto – tai po pandemijos ypač išaugę ir mažamečių, ir paauglių tarpe. Patys paaugliai jau netgi įvardija, kad praleidžia po 7 valandas, tuo tarpu vaikai ir ikimokyklinukai praleidžia po 3-4 valandas, kas pagal jų amžių tikrai yra labai žalinga“, – kalbėjo G. Kisielė.

Tyrimas atskleidė nepakankamą tėvų rūpestį: įdiegus programėlę akys atsivėrė

Lietuvoje dauguma tėvų – 7 iš 10 – supranta, kad internetas nėra saugus vaikams. Tačiau tik penktadalis tėvų savo atžalų įrenginiuose yra įdiegę apsauginių programų, parodė „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas apie vaikų saugumą internete. Plačiau apie tyrimo rezultatus LOGIN.LT rašė čia.

„Tyrimas parodė, kad tėvai supranta tas grėsmes ir jie patys mano, kad nėra saugu internete. Tačiau iš tikrųjų tyrimo rezultatai šiek tiek stebina, kad tėvai vis dėlto nesiima tinkamų priemonių, ir ne tik nenaudoja skaitmeninių įrankių, kad internetą vaikų įrenginiuose padarytų saugesnį, bet, pvz., penktadalis tėvų visiškai nėra kalbėję apie jokias grėsmes su savo vaikais. Tai rodo, kad net ir tokios žodinės edukacijos, patirties perdavimo, vaikams taip pat labai trūksta“, – apžvelgė „Tele2 Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė.

Kai tėvų paklausi, jie dažniausiai atsako bijantys, kad vaikai internete nesusidurtų su turiniu, kuris neskirtas pagal jų amžių, kad jie netaptų sukčių ar kitokių nusikaltėlių aukomis. A. Buitkutė patikino, kad nemaža dalis tėvų riboja vaikų praleidžiamą laiką internete, dalis riboja ir turinį, arba, tik turinį.

„Mano pačios patirtis irgi yra panaši. Anksčiau savo pirmoms vyresnėms dukroms aš irgi ribodavau žodžiu pasakydama, kiek jos gali praleisti laiko. Arba, jeigu aš jau maniau, kad per daug laiko praleidžia, tiesiog paprašydavau – jau gana, galbūt metas kažkokia kita veikla užsiimti. Bet tik įdiegus programėlę atsiveria akis ir tu pamatai realybę – skaičiai tikrai gali šokiruoti ir gerokai viršyti tą įsivaizdavimą, kiek jūsų vaikas praleidžia internete“, – kalbėjo A. Buitkutė.
Asta Buitkutė

Laiką ribojančios programėlės įdiegimas vaiko telefone, anot jos, daugeliui tėvų gali atrodyti per griežta priemonė – valanda ar pusvalandis per dieną gali atrodyti nerealistiška.

„Bet ką tai duoda, ribų nustatymas padeda vaikui mokytis pačiam savikontrolės, tol kol jis pats negali savęs kontroliuoti. Jam tikrai sunku yra priimti tą sprendimą, kad dabar jau gana, arba aš naudosiuosi tam tikra programėle tik tam tikrą laiką per dieną. Tai yra tikrai sunku. Tai tėvai gali tai (programėlę – LOGIN.LT) pasiūlyti kaip pagalbą vaikui ir tuo pačiu visai šeimai, ar ne, kad liktų laiko ir kitiems dalykams ir ir nežinau namų ruošai namų darbams ir būreliams, ir kitai veiklai.

„Tai tiesiog galima įsivaizduoti kaip laikinas ribas, kurios padeda vaikui išsiugdyti savikontrolę, nes aš galvoju, tikslas vis dėlto yra ne drausti, riboti, bet mokyti vaiką, ruošti tam savarankiškumui, kai jis jau vienas pats naudosis technologijomis“, – kalbėjo A. Buitkutė.

G. Kisielė paaiškina, ką iš tiesų vaikas turėtų veikti: jis turi būti aktyvus, judėti, domėtis gyvuoju pasauliu megzti socialinius ryšius ir mokytis bendrauti, mokytis kalbos ir plėsti žodyną.

„Dabar jau pradinių klasių mokytojai susiduria su tuo, kad ateina vaikai, kurių žodynas yra itin siauras, itin skurdus. Nes jie labai daug laiko praleidžia žiūrėdami kažką ir tada neturi interakcijų su gyvuoju pasauliu“, – pažymėjo eskpertė.

Kaip riboti – kokią programėlę naudoti kontrolei?

Laidoje dalyvavusios mamoms pasidalijo ir savo patirtimi, kas veikia joms.

„Laiką riboti yra paprasčiausia – mažam vaikui galima fiziškai įduoti arba neduoti planšetę, tik ribotam laikui. Vyresniam vaikui – galima turėti tėvų kontrolės įrankį. Kur kas sudėtingiau yra apriboti turinį“, – paaiškino „Tele2“ atstovė.

A. Buitkutė pasidalijo, kad naudoja „Google Family Link“ programėlę, paminėjo, kad ši programėlė, tyrimo duomenis, yra viena populiariausių ir tarp tėvų.

„Ji padeda sukurti vaikams ir elektroninį paštą, nes toks poreikis atsiranda pradėjus lankyti mokyklą, ypač kai buvo nuotolinis mokymasis. Čia gali matyti, ką vaikai atsisiunčia, kokias programėles, kiek laiko jie praleidžia konkrečiose programėlėse, kiek per visą dieną galbūt naudojasi pramoginiu turiniu. Galima nustatyti nakties valandas, ar iki kurios valandos galima naudotis. Vaikai tiesiog jau žinos, koks yra jų poilsio metas ir jie nebegalės naudotis jokiu pramoginiu turiniu“, – pažymėjo A. Buitkutė, pabrėžusi, kad programėlė leidžia riboti ir turinį pagal vaiko amžių.

Kita jos naudojama priemonė – „Tele2“ teikiama interneto apsauga, užtikrinanti, kad vaiko telefone neatsidarytų suaugusiesiems skirtas ar kitoks žalingas turinys.

G. Kisielė atkreipė dėmesį, kad tėvai neturėtų išskirti vien tik vaiko šeimoje, bet patys jam rodyti pavyzdį.

„Negalime vien tik vaiko išskirti šeimoje ir sakyt, žinai, tu tai turėsi krūvą apribojimų ir turėsi jų laikytis. Ateis diena, kai vaikas užprotestuos ir labai stipriai. Tad geriausia, kad visa šeima turėtų susitarimus ir taisykles. Pavyzdžiui, miegas, valgis – visada yra prioritetai. Turi būti labai aiškios ribos, kad, žinai, valanda iki miego – mes visi nesinaudojame telefonais ir kitais ekranais“, – patarė ji.
Ernestas Naprys, Asta Buitkutė, Giedrė Kisielė

Valgyti šeimoje ji irgi siūlytų be telefonų, prietaisus krauti per naktį visiems vienoje vietoje, o su vaikais palaikyti nuolatinius pokalbius.

„Turime ne tik riboti, bet palaikytisu vaikais santykius, kalbėtis apie tai, ką jie veikia, kas jiems įdomu, ką jie patiria – kurti ryšį. Ir tikrai yra normalu pasižiūrėti tiek ir tiek laiko televizorių ar planšetę, kažką paveikti telefone. Vaikui augant tai plečiasi, žinoma, plečiasi ir pokalbių turinys, atsiranda socialiniai tinklai. Vėl, tikrai labai dauyg temų yra pokalbiams ir labai svarbu vaikui perduoti žinią – žinai, aš nesu tas žmogus, kuris tave gali apsaugoti nuo bet kokių pavojų internete, tikrai negaliu to užtikrinti. Bet tu žinok, kad jeigu kažkas atsitiks, tu visada gali kreiptis į mane. Tu bet kokiu klausimu gali ateiti ir pasisakyti, ir žinok, kad aš tau stengsiuosi padėti“, – kalbėjo ekspertė.

G. Kisielė apgailestavo, kad maždaug tik trečdalis vaikų, susidūrę su netinkamu turiniu internete, pasisako tėvams, ir jie negali tuomet suteikti pilnavertės pagalbos.

Paaugliams – reikia apsaugoti miegą

Maištaujantys paaugliai gali turėti ir geresnes technologines žinias nei jų tėvai, tuomet kažkokie ribojimai programėlėmis gali ir nesuveikti. G. Kisielė paaiškino, kad tėvai turėtų nukreipti pastangas į paauglių miegą.

„Vienareikšmiškai vis tiek tėvai turi dėti pastangas, kad būtų apgintas paauglių miegas. Nes ką rodo tyrimai, tai paauglių miegas, valandos labai nukenčia, jeigu tėvai kažkaip atsitraukia ir viską palieka paauglio sprendimams. TIkrai šioje vietoje turėtų tėvai stengtis, kad paauglys pasidėtų savo įrenginį ne vėliau negu 11 val., kad jis turėtų kokybiškas miego valandas. Nes paskui viskas persistumia į dieną, į mokslus, rezultatai krinta, ir užsisuka negeras ratas. Ir stengtis, kad bent jau jei ne kiekviena vakarienė, bet bent jau keli vakarai per savaitę būtų bendri šeimos, kada visi padedame įrenginius ir visi pabūname kartu“, – pabrėžė ekspertė.

Plačiau apie vaikų ir tėvų santykį su technologijomis, kokių situacijų kyla ir kaip su jomis dorotis, žiūrėkite LOGIN vaizdo tinklalaidėje.