Nors Lietuvoje už internetinio turinio piratavimą yra numatytos tiek administracinės (iki 3000 eurų už pakartotinius nusižengimus), tiek baudžiamosios (iki 3 metų laisvės atėmimo) priemonės, Lietuvoje piratavimas vis dar paplitęs – vidutiniškai per mėnesį lietuvis nelegalų turinį vartoja apie 12 kartų.
Viena pagrindinių problemų, kodėl vis dar turime tokią statistiką, anot Kultūros viceministro Vyginto Gasparavičiaus, yra sudėtingas esamų teisės aktų įgyvendinimas.
„Didžiausia bėda yra ne teisiniame reglamentavime, ne teisės aktuose, bet jų įgyvendinamume, tai yra ryškesnė problema“, – teigia viceministras.
Nepaisant nedžiuginančių pozicijų bendroje ES šalių internetinio piratavimo suvestinėje, autorystės teisių pažeidimų statistika Europoje ir Lietuvoje yra gerėjanti. Remiantis EUIPO atliktu tyrimu, 2017-2020 m. prieiga prie piratinio turinio ES sumažėjo perpus. Mažėjimas buvo ypač ryškus muzikos sektoriuje, kuriame piratavimas sumažėjo 81 proc. Filmų piratavimas smuko 68 proc., o televizijos – 41 proc.
Anot Policijos vyriausiosios specialistės Indrės Paulauskaitės, Lietuvoje tokių nusikaltimų taip pat mažėja – tai lemia didėjantis žmonių pragyvenimo lygis, sąmoningumas ir gerėjantis legalaus turinio pasiekiamumas.
Serveriai užsienyje – vartotojai čia