Žmogus, savo veikla generuodamas CO2, pavojingai stiprina šiltnamio efektą. Vienas iš tokių veiklos sektorių – transportas ir logistika, generuojanti apie 11 proc. Lietuvos BVP. Tačiau ši sritis generuoja ne tik BVP, bet ir CO2.
„Transporto sektorius generuoja apie 20 proc. pasaulio CO2 emisijos. Toks skaičius įpareigoja ieškoti sprendimų“, – pranešime spaudai teigia Transporto inovacijų asociacijos strateginių partnerysčių ir komunikacijos vadovė Asta Kazlauskienė.
Iki 2050 m. transporto sektorius turėtų sumažinti savo CO2 emisiją 90 proc. 2025 m. transporto sektorius, įskaitant ir pervežimą keliais, turėtų sumažinti 15 proc., o 2030 m. – 30 proc.
„Nebėra laiko. Turime maždaug 30 metų, kad iki nulio sumažintume šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą (ŠESD). Ir tai tikrai didžiulis iššūkis transporto sektoriui. Dekarbonizacija bus viena svarbiausių temų, kuria diskutuosime „Transporto inovacijų forume“, lapkričio 23-24 dienomis“, – sako A. Kazlauskienė.
Siekis sumažinti CO2 pėdsaką
Kaip anksčiau rašė LOGIN, norint prisidėti prie planetos išsaugojimo nebūtinai reikia daryti drastiškus ar daug laiko eikvojančius sprendimus.
Tvarumo ekspertė Miglė Makuškaitė-Survilė teigia, kad vidutinio lietuvio CO2 pėdsakas sudaro maždaug 1,2 tonos iš penkių. Jį reikėtų sumažinti iki 800 kilogramų.
„Sprendimų yra įvairių – rečiau skraidyti lėktuvais, įprastinį automobilį pakeisti į varomą elektra, važinėti viešuoju transportu. Įdomu tai, kad investavęs į elektromobilį, vidutinis lietuvis sutaupytų beveik apie dvi tonas šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tokiu atveju būtų galima atsainiau žiūrėti į kitas kategorijas (vartoti daugiau mėsos ar pan.)“, – dėsto M. Makuškaitė.
Kol nėra tobulo sprendimo, reikia gero sprendimo
Viena iš galimybių pasiekti tvarumą – transporto parko keitimas į mažiau taršius automobilius, kurie varomi biodujomis, elektra ar vandeniliu. Deja, toks pakeitimas negali įvykti čia ir dabar.
„Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, vilkikų keitimas į tvaresnius dar tebėra didelis iššūkis. Šiandien dar nėra pakankamos infrastruktūros, o elektros ir vandenilio technologijos dar neatitinka tolimojo transportavimo poreikių“, – teigia A. Kazlauskienė. Jos nuomone, per keletą metų vis dėlto galima tikėtis ženklaus proveržio.
Osvaldas Švitra, krovinių pervežimo įmonių grupės „cargoGO Logistics“ vadovas, akcentuoja, kad vandeniliu ar elektra varomų transporto priemonių įsigijimas yra gana sudėtingas ir brangus procesas.
„Šiuo metu naudojame HVO (angl. Hydrotreated Vegetable Oil) kurą, kuris užtikrina tvarų ir ekologišką transportavimą“, – teigia jis. HVO kuras – tai iš hidrinto augalinio aliejaus gaminamas biodyzelinas, juo varomi automobiliai išmeta iki 90 proc. mažiau CO2 nei varomi iškastiniu dyzelinu.
„Scania Lietuva“ vadovo Dariaus Snieškos nuomone, ateitis priklauso elektra ar vandeniliu varomoms transporto priemonėms, tačiau nereikia pamiršti ir visų kitų šiuo metu galimų alternatyvų iškastiniam kurui.
„Norint dekarbonizuoti transporto ekosistemą čia ir dabar, šiuo metu yra labai gerų ir efektyvių sprendimų. Biodujos jau gaminamos Lietuvoje, jau turime šių dujų pylimo infrastruktūrą. Tai yra atsinaujinantis kuras, kurį naudojant sutaupoma iki 90 proc. CO2. Taigi sutaupoma apie 50 – 60 t CO2 per metus nuo vieno sunkvežimio, palyginti su iškastiniu (dyzeliniu) kuru varomu analogu.“
Anot D. Snieškos, tokios alternatyvos kaip elektra ir vandenilis jau pasirodo rinkoje, bet dar nėra visiškai pritaikomos plačiam segmentui. Tuo tarpu biodujomis varoma technika puikiai pritaikyta daugumoje segmentų.
Ateityje dominuos elektrinis transportas
Europos aplinkos agentūros duomenimis, šiuo metu daugiau nei 21 proc. visų ES registruojamų naujų transporto priemonių (lengvųjų ir vilkikų) yra varomos elektra. Iš viso per 2022 m. metus įregistruota beveik du milijonai elektromobilių.
Elektromobilių vilkikų skaičius Europos keliuose taip pat toliau augo ir 2022 m. pasiekė 5,5 proc. visų naujų registracijų. Ekspertų nuomone, elektrinis sunkusis transportas ateityje gali tapti konkurencingu kitomis kuro rūšimis varomam transportui.
„Elektrinės transporto priemonės veikimo efektyvumas yra daug didesnis nei vidaus degimo varikliais varomos transporto priemonės. O kalbant apie autonomiją, ją pasiekti su vidaus degimo variklių automobiliais yra neefektyvu, tad elektra varomos komercinės transporto priemonės tikrai daugelyje transporto segmentų bus prioritetas“, – akcentuoja D. Snieška.
Jo nuomone, elektromobiliai taps dominuojančia rūšimi ateityje. Jau dabar ši tendencija yra pastebima, bet kol kas tik trumpų atstumų vietiniame ar regioniniame segmente.
Kol kas didžiausios kliūtys šiai transporto rūšiai yra ne tik reikalingos didelės investicijos, bet ir infrastruktūros trūkumas, baterijos dydis ir pajėgumas.
Visiškai įkrovus bateriją galima nuvažiuoti 320 km., o dauguma tolimųjų reisų maršrutų ilgesni nei tūkstantis kilometrų, todėl dažnas stovinėjimas tiekimo grandinėje yra nepatrauklus.
Kitos problemos yra akumuliatorių saugumas ir ilgaamžiškumas, būtina išvengti akumuliatorių perkaitimo, išspręsti jų utilizavimo problemas.
„Laikui bėgant, baterijų talpos didės, įkrovimo laikas trumpės, o baterijų antrojo panaudojimo (atidirbus pirmą naudojimo ciklą transporto priemonėje) galimybės plėsis“, – neabejoja D. Snieška. – Visų pirma, baterijos bus atnaujinamos ir remontuojamos siekiant maksimalaus jų panaudojimo transporto priemonėje. Po šio etapo seks baterijos panaudojimo elektros saugojimo srityje dalis (komerciniuose projektuose ir namų ūkiuose). Ir tik visiškai išnaudojus šį resursą, baterija bus utilizuojama, daugumą jos dalių panaudojant naujų baterijų gamybai.“
Kalbant apie elektra varomas transporto priemones, reikia paminėti ir elektros gamybą. Numatoma, kad ilgainiui elektra varomų sunkvežimių eksploatacija bus maždaug 30 proc. pigesnė nei dabar, bendros elektrinių sunkvežimių eksploatavimo išlaidos iki 2040 m. sumažės 65 proc., palyginti su 2021 m.
Ateities perspektyvoje – vandenilis
Viena švariausių kuro alternatyvų – vandenilis. Jo CO2 išskyrimas yra minimalus, ypač jei jis gaminamas naudojant brangesnę technologiją, paremtą vandens elektrolize. Tačiau šiuo būdu vienam kubiniam metrui vandenilio pagaminti reikia 4-5 kW elektros energijos. Ji, deja, ne visada gaunama iš žaliųjų šaltinių, o tai jau neatitinka tvarumo reikalavimų.
ES prognozuoja, kad 2030 m. 17 proc. naujų sunkvežimių bus varomi vandeniliu. Tarp vandenilinių sunkvežimių privalumų analitikai nurodo didelį eksploatacijos lankstumą ir trumpą degalų įkrovimo laiką, palyginti su elektra varomais sunkvežimiais, taip pat šios transporto priemonės yra gerokai lengvesnės. Vis dėlto šiuo metu vandenilis yra labai brangi degalų rūšis, jis 8-10 kartų brangesnis už benziną.
Šiuo metu vandeniliniai sunkvežimiai yra testavimo stadijoje ir labai brangūs. Vis dėlto, ši kuro rūšis skinasi kelią į ateities transportą. Energetikos bendrovė „Shell“ tiria vandenilio, įskaitant ekologišką vandenilį iš atsinaujinančių šaltinių, potencialą.
Lietuvoje pirma vieša vandenilio pildymo stotelė numatoma 2024 metų pabaigoje.
Alternatyvų nebus be infrastruktūros
Alternatyviems degalams naudoti būtina įkrovimo infrastruktūra. „Norint plėtoti alternatyviais degalais varomų transporto priemonių parką, būtinos didžiulės investicijos, reikalingi infrastruktūriniai sprendimai“, – tvirtina A. Kazlauskienė.
Remiantis ES reglamentu, iki 2025 m. pabaigos ES valstybės narės turi užtikrinti, kad 15 proc. transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) maršrutų bent kas 120 km būtų įrengtos elektra varomų sunkvežimių įkrovimo stotelės.
Turi būti bent viena stotelė, kurios įkrovimo galia 350 kW, o visose saugiose sunkvežimių stovėjimo aikštelėse turi būti bent dvi įkrovimo stotelės. Nuo 2030 m. pabaigos kas 200 km pagrindiniame TEN-T tinkle ir visuose miestų mazguose turi būti įrengtos vandenilio degalinės.
