Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkė Juta Rainytė paaiškina, kad aprašyta situacija gali įvykti dėl netikslios alergijos diagnostikos. Mat dabar jai naudojami ne pavieniai baltymai, o natūralių produktų ekstraktai, kurie dažniausiai sudaryti iš baltymų mišinių bei kartais ir juose esančių papildomų biomolekulių, kurios iškreipia testo rezultatus.
Problemai išspręsti lietuvių mokslininkai laboratorijoje alergijas sukeliančius baltymus gamina bakterijose ir mielėse. Sako, kad jie lems tikslesnę diagnostiką, ir netgi galės būti naudojami alergijų gydymui.
Nors alergijos nesulaukia tiek visuomenės ir valdžios dėmesio kaip kitos chroninės ligos – vėžys, kraujotakos sistemos ligos, jos yra labiausiai pasaulyje paplitęs susirgimas – 20-30 proc. viso pasaulio populiacijos kenčia nuo įvairaus tipo alergijų.
2014 m. daryto tyrimo metu, nustatyta, kad Europos Sąjunga per metus praranda nuo 55 iki 151 mlrd. eurų dėl negydomų ar netinkamai gydomų alergiškų žmonių, kurių darbo produktyvumas yra sumažėjęs arba jie neateina į darbą dėl alergijos priepuolių.
Galite ir nesužinoti, kam iš tiesų esate alergiškas
Vienas iki šiol populiariausių būdų nustatyti alergijas – odos dūrio testas. Jo metu ant žmogaus rankos užlašinami skirtingų alergijas galinčių sukelti produktų / medžiagų ekstraktai. Vėliau kiekvieno lašo vietoje odoje padaromas mažas dūris ir stebima alerginė reakcija.
Kitas – vis labiau plintantis metodas – alergijų nustatymas, stebint iš paciento paimtame kraujyje esančių antikūnų reakciją su alergijas sukeliančiomis molekulėmis.