„Aprangos“ pirkimų direktorė ragina nežiūrėti į etiketes
„Aprangos“ grupės pirkimų direktorė Ilona Šimkūnienė komentuoja, kad kiekvienas prekės ženklas savo kolekcijos gaminius ženklina pagal savo šalies dydžių lentelę. Tačiau net Europoje daugumos šalių dydžių lentelės reikšmingai skiriasi.
„Tarptautiniai gamintojai dažniausia nurodo kelias standartines dydžių lenteles, iš kurių galima išsirinkti regionui labiausiai tinkančią. Tačiau, visiškai suprantama, kad kartais susidaro neatitikimų verčiant vienetus iš vieno standarto į kitą, pavyzdžiui, kai JAV ar Didžiosios Britanijos gamintojas pateikia kitai Europos rinkai pritaikytą dydžių lentelę.
Taip pat dažnai gaminių etiketėse būna nurodyta ir gaminio konstrukcija: extra slim, slim, regular, comfort. Šios nuorodos dažniausiai pateikiamos vyriškiems gaminiams, kai kada atskiroms moteriškų gaminių grupėms, pavyzdžiui, kelnėms. Tada net tas pats slim konstrukcijos dydis gali būti gerokai siauresnis, nei regular“, – aiškina pašnekovė.
Anot jos, reikėtų atkreipti dėmesį ir būti susipažinus su pagrindinėmis mados tendencijomis, nes ir jos koreguoja kai kurių drabužių dydžių pasirinkimą.
„Jau kelintą sezoną labai madingi oversize (liet. padidinti) švarkai moterims. Jei renkatės švarką iš madingo ir ekstravagantiško ženklo, tikėtina, kad pasirinkus savo dydį, jums gali pasirodyti, kad jis labai per didelis. Tada jau jūs turite nuspręsti, ar jūs būsite labai madinga ir nešiosite, kaip siūlo ženklas, ar rinksitės atsargesnį, bet dviem dydžiai mažesnį švarką.
Visi esame individualūs, o dydžiai yra standartizuoti, todėl siūlau matuotis drabužius ir pasirinkti tai, kas jums tinka ir patinka, nežiūrint į etiketėse nurodytus skaičiukus. Kartais tam pačiam klientui tinka nevienodi net ir to paties gamintojo dydžiai“, – teigia I. Šimkūnienė.
Dydis skiriasi priklausomai nuo funkcijos
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad 39 dydžio bėgimo batai turėtų tikti taip pat, kaip ir 39 dydžio laisvalaikio batai, tiesa? Jie bent jau turėtų būti tokio pat ilgio, jei ne tokio pat pločio. Tačiau pasirodo, kad taip manyti yra klaidinga, rašo highsnobiety.com.
Tiesa ta, kad kiekvienas batas turi skirtingą pado formą, primenančią pėdą. Ši pado forma naudojama avalynės gamyboje ir taisyme, ant jos yra ištempiamos medžiagos, kad gamybos proceso metu būtų galima suformuoti bato formą. Batų forma kuriama atsižvelgiant į tai, kokia bus batų funkcija – krepšinio, bėgimo ir laisvalaikio batams keliami skirtingi reikalavimai.
Skirtingoms funkcijoms reikia skirtingo dizaino. Sporto kategorija atlieka svarbų vaidmenį kuriant ir formuojant avalynę. Bėgikams avalynė kuriama taip, kad leistų atlikti linijinius judesius, leidžiančius pėdai ir pirštams išsitiesi, o futbolininkams svarbu, kad batai būtų prigludę prie kojos. Laisvalaikio batai gaminami taip, kad būtų ir lengvi, ir patogūs, todėl jų forma taip pat skiriasi.
Taigi tai, kokio dydžio batai jums tiks, priklauso ne tik nuo prekės ženklo, bet ir nuo batų modelio bei batų funkcijos. Vadinasi, jūsų sportinių batų dydis gali būti visai kitoks nei laisvalaikio batų.
Skirtingi prekių ženklų ir šalių dydžių standartai
Dauguma avalynės gamintojų teigia, kad jų prekės ženklas atitinka dydį. Tačiau tai neįmanoma, nes kiekvieno žmogaus pėda skiriasi. Vieno prekės ženklo batų dydis gali būti 39, tačiau kito prekės ženklo batai gali būti taip pat 39 dydžio, nors yra puse dydžio didesni nei pirmojo, o trečiojo – puse dydžio mažesni. Negali būti nė vieno avalynės prekės ženklo, kuris būtų „teisingas“ pagal dydį, jei visiems taikomi skirtingi standartai. Avalynė gaminama skirtingose šalyse, ir kiekviena šalis turi savo batų dydžio standartinius matmenis, kurie skiriasi vieni nuo kitų.
Taigi jei perkate Ispanijoje pagamintus batus, greičiausiai jie bus visu dydžiu mažesni nei to paties numerio amerikietiški batai. Kodėl? Todėl, kad Ispanijos ar net Italijos gyventojų pėdos yra mažesnės nei amerikiečių, o šių šalių gamintojai gamina batus pagal tos šalies batų standartą ir taip juos parduoda užsienyje.
Taigi, kaip tokioje situacijoje gauti „labiausiai atitinkantį dydį“? Vienintelis dalykas, kurį galite padaryti, tai išbandyti skirtingų prekių ženklų ir stilių batus ir nusipirkti tuos, kurie jums labiausiai tinka.
Ir nors atrodo, kad būtų prasminga standartizuoti skirtingų prekių ženklų batų dydžius, tai reikštų, kad reikėtų atsisakyti visų dizaino skirtumų ne tik tarp skirtingų prekių ženklų, bet ir tarp skirtingų batų tipų. Taigi visą laiką tektų avėti tą pačią avalynę įvairiausioms veikloms, o tai būtų labai nepatogu ir nepraktiška.
Kaip nustatomas batų dydis?
Batų dydis dažniausiai nustatomas pagal vidpadį – tereikia išmatuoti savo pėdos ilgį.
Atsistokite ant popieriaus lapo ir pieštuku apibrėžkite savo pėdą. Tada liniuote išmatuokite abiejų kojų pėdų ilgį nuo labiausiai išsikišusio piršto iki kulno. Pavyzdžiui, mano pėdos ilgis – 25 cm.
Jei norite įsigyti batus internetu, beveik visose internetinėse batų parduotuvėse pateikiamos batų dydžių lentelės. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar gamintojas siūlo standartinius, ar pamažinto arba padidinto dydžio batus.
Vis dėlto pėdos ilgio dažnai nepakanka. Reikia įvertinti ir batų formą. Jei perkate batus smailėjančiu priekiu, reikėtų žinoti, kad paprastai tokie batai yra šiek tiek mažesni, todėl reikėtų rinktis puse ar vienu dydžiu didesnius batus.
Renkantis batus reikėtų atkreipti dėmesį ir į sezoną, kadangi šiltuoju metų laiku kojos šiek tiek pabrinksta ir padidėja, o šaltuoju metų laiku suspausta koja labiau šąla, tad reikėtų rinktis truputį didesnius batus.
Batų dydžių lentelės gali padėti sužinoti, koks yra jūsų dydis, tačiau svarbu suprasti, kad dydžiai skirtingose parduotuvėse gali skirtis ir tokias lenteles laikyti gairėmis, o ne griežtai nustatytomis taisyklėmis.
Tyrimas: trečdalis atiduotų savo asmeninius duomenis, kad galėtų virtualiai pasimatuoti drabužį
Trečdalis (36 proc.) Lietuvos gyventojų sutiktų duoti savo nuotrauką, kūno išmatavimus elektroninei parduotuvei tam, kad galėtų pasimatuoti drabužį virtualiai ir matytų, kaip jis gulės ant jo ar jos figūros, rodo apklausos duomenys, kurią užsakė tarptautinė informacinių technologijų bendrovė „Accenture“.
Gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „SKDS“. Lietuvoje apklausoje dalyvavo 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų, apklausa vykdyta internetu. Analogiškas tyrimas atliktas ir Latvijoje, kad būtų galima palyginti duomenis.
Latvijoje su tuo sutiktų mažiau gyventojų – tik 23 proc. Jaunesnio amžiaus apklausos dalyviai buvo labiau linkę sutikti su tokiais duomenų mainais nei vyresnio amžiaus apklausos dalyviai.