Melisa, 27 metų jauna mama Teksase, „The Guardian“ teigė, kad ištrynė menstruacijų ciklo programėlę iš telefono, nes ji baiminasi, kad valstija galės pasitelkti duomenis prieš ją, jei bus pastebėtas praleistas periodas.

„Labai pasiilgsiu programėlės. Naudojau ją daugybei dalykų, pvz., sekti ovuliaciją ar numatyti nuotaikos pokyčiui. Kartais pabusdavau irzli ir nežinojau, kodėl, kol programėlė man nepasakydavo, kad tai gali būti normalu mano ciklo metu“, – atsiduso moteris.

JAV moterys baiminamasi, kad programėlių renkami duomenys gali būti panaudoti prieš jas, ateityje keliant baudžiamąsias bylas valstijose, kuriose abortai yra uždrausti. JAV Aukščiausiasis teismas praėjusią savaitę panaikino galiojusią federalinę teisę moterims atlikti abortus. Dabar jų baimėms yra pagrindo.

Jei kas nors galvoja, kad JAV yra toli, pakanka pažvelgti į kitą Lietuvos sienos pusę, Lenkiją, kur Vyriausybė taipogi uždraudusi abortus ir žadėjo, kad įsteigs nėštumo registrą.

Gyvename laikais, kuomet skaitmeninis stebėjimas yra beprecedenčio masto, tad tokio registro gali nė nereikės. Gegužės 11 dieną Europos Komisija pristatė teisės aktų projektą, kuris įpareigotų elektroninio pašto, susirašinėjimo programėlių įmones stebėti visą komunikaciją realiu laiku, ir tai laikoma didžiule gresiančia invazija į privatumą.

Nors siekiama kilnių tikslų – kovoti su seksualiniu smurtu prieš vaikus internete, tačiau toks įrankis galėtų būti panaudotas bet kam. Tuomet Vyriausybės galėtų vienu prašymu įpareigoti technologijų įmones ieškoti neteisėtų veiksmų įrodymų, įskaitant ir moterims, kurios pasidarė abortą, rašo Vokietijos portalas heise.de.

„Aš taipogi seku savo ciklą skaitmeniniu būdu. Matematika paprasta: kraujavimas prasideda kas keturias savaites, ovuliacija būna per vidurį. Tai gana banalūs duomenys. Be to, gali būti užfiksuota daug daugiau dalykų: seksualiniai santykiai, nuotaikų svyravimai, libido, išskyrų konsistencija, svoris, amžius, vieta ir daug daugiau. Šie duomenys tiek pat svarbūs reklamuotojams, kiek ir vartotojams. Tai ne tik pasako, ar kažkam prasidėjo menstruacijos, bet ir tai, ar žmogus tikisi kūdikio, ar nori išvengti nėštumo. Lengvi pinigai, jei nori parduoti produktus kūdikiams, ar piliules saugančias nuo nėštumo, ar kontraceptikus“, – rašė heise.de apžvalgininkė Julia Kloiber. Ji įsitikinusi, kad visas tokių programėlių verslo modelis grįstas surenkamais duomenimis.

Programėlės neužtikrina privatumo

Iš tiesų įvairios programėlės telefonuose ar išmaniuosiuose laikrodžiuose surenka informaciją apie moterų mėnesinių ciklą ir ilgam laikui išsaugo vartotojų duomenis. Tais duomenimis vėliau gali būti prekiaujama su trečiosiomis šalimis.

Tose JAV valstijose, kuriose abortai laikomi kriminaliniu nusikaltimu, prokurorai laisvai gali kreiptis su prašymais į technologijų kompanijas, kad šios pateiktų duomenis rengiamoms byloms.

„Jei bandoma moterį patraukti baudžiamojon atsakomybėm dėl nelegalaus aborto, į teismą gali būti pašaukta bet kurio prietaiso programėlė, įskaitant ir mėnesines sekančių programėlių kūrėjai“, – leidiniui teigė Teksase įsikūrusi baudžiamosios teisės advokatė ir buvusi prokurorė Sara Spector.

Tik nuo įmonės priklauso, kiek ilgai ji saugo duomenis, kiek jie anonimizuoti.

Privačių duomenų patikėjimas įvairioms įmonėms atsirūgti gali ne tik JAV, bet ir kitose valstybėse.

2019 metais atlikti tyrimai JAV parodė, kad beveik trečdalis šalies moterų naudojo mėnesinių ciklo programėles – jos naudojamos šeimos planavimo tikslais, siekiant aptikti galimus sveikatos sutrikimus, ar pasirinkti geriausią laiką atostogoms.

Tais pačiais metais nustatyta, kad 79 procentai „Google Play“ parduotuvėje esančių programėlių, susijusių sveikata, rinko įvairiausią informaciją apie vartotojus, o jos tvarkymo praktikos buvo „toli nuo skaidrių“, „British Medical Journal“ studiją cituoja „The Guardian“. Pripažįstama, kad praktika gerėja.

Dvi populiariausios programėlės – „Flo“ ir „Clue“ – turi daugiau nei 55 mln. vartotojų kartu sudėjus. Berlyne įsikūrusi „Clue“ tikina, kad saugo vartotojų sveikatos duomenis ir veikia griežtai atsižvelgdama į Europinį Bendrajį duomenų apsaugos reglamentą ir susijusius įstatymus. Įmonės svetainėje nurodoma, kad programėlė surenka prietaiso duomenis, naudojimo duomenis, taip pat IP adresą, o sveikatos ir jautrūs duomenis gali būti naudojami paslaugoms ar programėlei gerinti. „Clue“ neseka vartotojų buvimo vietos ir patikina, kad neišsaugo privačių duomenų be vartotojų atskiro sutikimo. Įmonė tviteryje pasižadėjo, kad jokių privačių sveikatos duomenų neatskleis, ir neatakys į JAV teisėsaugos prašymus dėl sveikatos duomenų.
Kibernetinis saugumas

Vienas prašymas – ir duomenis privalu pateikti

Tačiau net ir tai, kad kompanija veikia Europoje, dar nereiškia, kad ji turi imunitetą nuo JAV teisinio persekiojimo, patikino „Privacy International“ teisininkė Lucie Audibert.

„Kai kalbama apie teisėtą JAV institucijų teisinį prašymą, Europos įmonės jo paprastai laikosi. Be to, Europos įmonė gali laikyti duomenis už ES ribų, todėl joms gali būti taikomos ir skirtingos teisinės sistemos ar tarpvalstybiniai susitarimai“, – patikino teisininkė ir pabrėžė, kad Europoje sukurtos programėlės naudojimas neapsaugos moterų nuo teismų prašymų įmonėms. Vis tik tai geresnis pasirinkimas nei JAV įsikūrusios įmonės, kurios klusniai laikysis JAV valdžios institucijų ir teismų prašymų.

Ir pačios programėlės nėra nekaltos. „Wall Street Journal“ anksčiau aptiko, kad moterų mėnesinių ciklus sekanti programėlė „Flo“ anksčiau be vartotojų sutikimo dalijosi duomenimis su „Facebook“: socialinis tinklas galėjo sužinoti, ar vartotoja siekia pastoti, o gal jai tuo metu mėnesinės. Ginčas su JAV reguliuotojais buvo išspręstas 2021 metais, tuomet „Flo“ įsipareigojo gauti vartotojų sutikimus, kad galėtų dalintis jų sveikatos informacija.

Technologijų ekspertų nestebina, kad sudėtingais laikais vartotojai įtariau žiūri į anksčiau mėgtas programėles ir pradeda atidžiau rinktis, ką naudoja. Pačių verslų kūrėjams skrieja kritika, kad būtent jų verslo praktikos stato vartotojus į pavojus – visų pirma įmonės neturėjo rinkti perteklinių privačių duomenų.

„Tos kompanijos, kurios pelnosi iš moterų kūnų, turėtų labai atidžiai pagalvoti, kaip jos apsaugos savo vartotojas“, – teigė technologijų politikos konsultantė Eva Blum-Dumonent

Bet kurią programėlę gali pasitelkti teisėsauga

JAV vykstantis skandalas atvėrė visuomenei akis, kad bet kurią programėlę teisėsaugą gali pasitelkti ir panaudoti, prieš jos vartotojus, įspėjo ekspertai.

Google Maps“ ar eilinis žaidimas tavo telefone lygiai taip pat gali būti paverstas ginklu kaip ir menstruacijų ciklą sekanti programėlė“, – teigia Evan Greer, ne pelno siekiančios organizacijos „Fight for the Future“ direktoriaus pavaduotoja.

Anot jos, į bet kurią įmonę gali ateiti teismo šaukimas, todėl geriausia naudoti tokias programėles, kurios duomenis išsaugo tik telefone, o ne kur nors debesyje.

„Nors mums ir reikia mokytis bei imtis atsargumo priemonių, nėra gerai, kad visa atsakomybė tenka tik patiems žmonėms. Kompanijos ir įstatymų leidėjai turi veikti nedelsiant, kad apsaugotų žmones“, – nuogąstauja E. Greer.